Danų ryžtas atsipirko: jų pensininkai - vieni turtingiausių pasaulyje

Aštuntame dešimtmetyje Danijos valdžia pripažino – ateityje didelių pensijų valstybė nepajėgs išmokėti.

Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

Apr 25, 2013, 12:49 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 6:17 PM

Tačiau kalbos pavirto veiksmais – buvo įkurti specialūs pensijų fondai, į kuriuos pervedamais pinigais turėjo pasirūpinti darbdaviai ir profsąjungos.

Šiuo metu Danijoje pensijos – vienos didžiausių pasaulyje ir beveik prilygsta vidutinei algai.

Apie Danijos patirtį – pokalbis su „Danske Bank“ ekonomistu, danu Lasu Olsenu.

- Kaip atrodo vidutinė dano pensija, lyginant ją su vidutine alga? - L. Olseno paklausė portalas lrytas.lt.

- Apytikriai skaičiuojant, galima sakyti, kad vidutinė dano pensija yra nuo pusės iki dviejų trečdalių vidutinės algos. Kadangi lyginama su alga prieš mokesčius, realiai skirtumas yra visai nedidelis.

Kita vertus, yra nemažas skirtumas tarp ką tik išėjusių į pensiją gyventojų ir tų, kurie pensijoje praleido jau 5-10 metų.

Dabar pensinį amžių pasiekę danai gauna kiek didesnes išmokas, nes jie dalį pinigų jau kaupė papildomuose fonduose.

- Iš kokių šaltinių mokama pensija?

- Yra keli būdai, kuriais pinigai pasiekia žmones. Visų pirma, visiems yra garantuojama tam tikra valstybės išmoka. Taip pat yra antra dalis, kuri kinta priklausomai nuo to, koks žmogaus stažas, kiek pinigų jis sukaupęs privačiai.

Taip pat yra tai, ką galima vadinti „privaloma II pensijų pakopa“ - visi dirbantys danai privalo pervesti nedidelę sumą pinigų į privačius fondus. Tai maža fiksuota suma, ji nesudaro nė 1 proc. vidutinio atlyginimo.

Trečia dalis – darbo rinkos pensijos. Paprastai jos yra pritaikomos tam tikrai profesijai - pavyzdžiui, statybos bendrovės darbuotojai algą kaupia vienuose fonduose, advokatai – kituose. Į tokius fondus pervedama apie 15 proc. algos – dažniausiai du trečdalius įmokos sumoka darbdavys, o vieną trečdalį – darbuotojas.

Ši sistema pradėjo veikti maždaug 1980 metais. Tie, kurie dabar išeina į pensiją, dar neturi daug joje sukaupę, tačiau vėliau vis daugiau pensininkų dalį pensijos gaus iš šių fondų. Tiesa, tuomet jiems kiek sumenks valstybės mokama pensija.

- Ar trečia kaupimo dalis yra privaloma?

- Ne, ji nėra privaloma, bet didžioji dalis įmonių ją yra įrašiusios į savo darbo sutartis, be to, ten kaupiami pinigai panaudojami ne tik pensijai išmokėti, bet ir sveikatos draudimui. Tokiu būdu nekaupia tik tam tikrų profesijų atstovai – pavyzdžiui, laisvai samdomi darbuotojai (dizaineriai, žurnalistai) ar ūkininkai.

Šie žmonės turi patys pasirūpinti savo senatve ir yra sakančių, kad jie nesugebės savimi pasirūpinti. Kita vertus, jiems vistiek liks bent jau valstybinė pensija, kuri bus didesnė, nes jie nekaupė pinigų papildomai.

Kita papildomai nekaupianti žmonių grupė yra socialiai remtini asmenys, bedarbiai, invalidai. Kita vertus, jie didelio skirtumo išėję į pensiją nepajus, nes ji nedaug skirsis nuo jų šiuo metu gaunamų pašalpų.

- Ar valstybinių pensijų sistema Danijoje dar keisis?

- Didelių pakeitimų nėra numatoma, išskyrus pensinio amžiaus ilginimą. 2006 metais visos Danijos didžiausios politinės partijos sutarė, kad pensinį amžių ilgins atsižvelgdamos į gyvenimo trukmę.

- Ar tai tikrai veiks? Juk ilgaamžis žmogus – nebūtinai darbingas.

- Tai yra eksperimentas, ir pažiūrėsime, kaip tai veiks. Jei ateityje žmonės gyvens iki 90 metų, tuomet dirbti teks iki 72 metų amžiaus.

Man šiuo metu yra 41 metai, tad į pensiją išeisiu maždaug 69 ar 70 metų amžiaus. Taip, tai gana senyvas amžius, bet manau, kad man iki tol pavyks darbuotis be didelių problemų.

- Kaip pats kaupiate pinigus būsimai pensijai?

- Na, visų pirma pervedu tuos privalomus 15 proc. atlyginimo į fondus ir juos „prižiūriu“. Be to, turiu namą, investicijų. Aš, žinoma, kiek daugiau žinau ir daugiau rūpinuosi savo pinigais, nei statistinis danas.

- O kokias pensijos išmokas gauna imigrantai?

- Kadangi jie taip pat moka mokesčius, kaip ir kiti gyventojai, jie turi teisę gauti pensijas. Jei Danijoje pradirbi 20 metų, tau yra garantuojama pusė valstybinės pensijos. Žinoma, galima kaupti pinigus ir privačiai, ir per darbo rinkos pensijų fondus.

- Kaip manote, ar Danija gerai susitvarkė su savo pensijų problema?

- Sunku pasakyti. Žinau tik tiek, kad jei ne tas susitarimas 1980 metais, viskas būtų gerokai kitaip. Dabar mes mokame didžiausius mokesčius pasaulyje (juokiasi), bet mūsų pensija irgi yra viena iš didžiausių, nusileidžiame gal tik Olandijai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.