Tačiau „Resta“ šiemet, kaip ir anksčiau, turėjo tik jai būdingų bruožų. Tai vyrams skirta paroda. Moterys joje – tarsi prielipės, iš mandagumo linksinčios galvomis ties stenduose išstatytais šilumos mazgų maketais ar gigantiškais kieto kuro katilais.
Žinoma, iš pelenų kylanti „Resta“ šiandien, šeštadienį, atidavė duoklę ir namų aplinkai. Parodoje iš labo ryto buvo galima pasimokyti, kaip suformuoti augalus, o vėliau – ir kokius darbus pavasarį nudirbti želdynuose. Tačiau tam, kad joje ką nors pamatytum, svarbiausia ir buvo užsimerkus praeiti pro dekoratyvinius augalus, gėlių daigus ir vaismedžių sodinukus.
Vajapjovė ar žoliapjovė?
Vyrai traukia kinkinį, o moterims tenka vadeliotojų dalia. Kartais – subtili, o kartais – akiplėšiška. O kartais – įsimylėjusio botagėlio. Kas norėtų apsikeisti vietomis?
Pabandžiau. Apšilau praėjusį rudenį, kai paskutinį kvapą išleido vejapjovė, - senas triratis „Viking'iukas“, pusėje hektaro žemės ropinėjęs dešimtį metų.
Įmonės „Gringrasas“ vyrai – paslaugūs. Bet užsiprašius vajapjovės, blykst, ir užsidegė pašaipi ugnelė akyse: „Kokios?“
Variklio galingumas? Apie 5 kW. Pradalgės plotis? Kuo didesnis, bet tiks ir 60 cm. Aukštis? Reguliuojamas, centrinis. Mulčiavimas? Taip taip, jo reikėtų. Šoninis išmetimas? Būtinybė. Savaeigė? Tik tokia. Elektrinis starteris? Nebūtinas.
Iš parduotuvės vyrai, išnešę „John Deere“ vejapjovę, supresavo ją į automobilio bagažinę. Aukštą, rudeninės drėgmės prisiurbusios pievos žolę ji nukirto nepliurpsėdama.
„Gal kas nors domina?“ - kai „Restoje“ užklausė įmonės „Technika girioms ir parkams“ vadybininkas, pamaniau: „O, taip...“ Ir įsmeigiau žvilgsnį į 5000 litų kainuojančią žoliapjovę. Tokią, kuri nespringdama gali nukirsti ne veją, bet aukštą retai lankomo vienkiemio žolę.
Prie saulės šildytuvų - apgultis
Šiemet „Restą“ apgulė įmonės, įrengiančios saulės šildytuvus (kolektorius), skirtus karštam vandeniui ruošti. O jas, bent jau lauko ekspozicijose, apgulė smalsaujantys vyrai.
„Kiek laiko tokius kolektorius jau montuojate? Ar tik ant stogo? Ar patys ir gaminate?“ - bendrovės „Alternatyvi energija“ stende vienas per kitą klausimus vadybininkui bėrė vyrai. Vaikinas sukosi kaip išmanydamas, atsakinėdamas į klausimus ir dalindamas nuolaidą (vietoj 1750 litų – 1490 litų) reklamuojančius lankstinukus.
„Tai darome jau aštuntus metus. Tokią sistemą yra sumontuota namuose pas mano tėvus. Jau trečias sezonas - jokių problemų“, - pyškino. Užtat 3-iojoje ekspozicijų salėje panašių įmonių atstovams retsykiais teko ir panuobodžiauti.
Saulės kaitinami šildytuvai – vasaros darbininkai. Jie šiltuoju metu laiku individualiuose namuose šildo vandenį, jei reikia – ir vonios gyvatuką. „O žiemą? Ar jie neužšąla?“, - kartais dera užduoti kvailiausią klausimą, kad pardavėjas atkreiptų dėmesį. Įmonės „Žalioji šiluma“ atstovui toks klausimas nepasirodė labai protingas. Koks kvailys iš šildytuvo vėlyvą rudenį neišleis vandens?
Žiemos Lietuvoje – atšiaurios. Ar šaltis nesugadina tokios įrangos – ar ji atrėmė laiko išbandymus? „Ar panašu, kad mes naujokai? - klausimu į klausimą atsakė pašnekovas. - Paprastai į „Restą“ naujokai nevažiuoja“.
Jo teigimu, bendrovė visoje Lietuvoje ant individualių namų iškėlė ne vieną šimtą saulės šildytuvų. Ar labai brangių?
„Yra ir labai pigių, - vyriškis ištiesė saulės šildytuvo lankstinuką. - Šitas – pigiausiais. Kartu su įrengimo darbais, kainuoja apie 3000 litų. Ir tarnauja maždaug 15 metų, o atsiperka per aštuonerius metus“.
Mintyse sumečiau: individualiame name per vasarą malkoms, kurių vis dėlto reikia vandeniui užkaitinti, tenka išleisti maždaug 300 litų. Jei tam eikvojama elektra, už ją tenka sumokėti šiek tiek daugiau. Vadinasi, saulės šildytuvui (o ir jis šiek tiek siurbteli elektros energijos) pakloti pinigai grįžtų ne greičiau, kaip per 10 metų.
O žiemą? Ką su juo veikti žiemą? „Žiemą jis nešildo, - kantrybės nuovargio dar neišskintam pašnekovui užteko. - Žmonės, kurie įsigyja šildytuvų, perka juos kaip atsarginį šilumos šaltinį. Tam, kad vasarą krosnims tuščiai nereikėtų eikvoti brangaus kuro“.
Žaibolaidžiai - „protinguose namuose“
Lietuviški, lenkiški, vokiški kieto kuro (granulių) katilai. Šildymo sistemos, elektros instaliacijos įranga, žaibolaidžiai. Visa tai akimirksniu susuka galvą 3-iojoje, - ekspozicijų salėje, kuri šioje „Restoje“ buvo skirta „Protingiems namams“.
Vakar, penktadienį nudundėjo pirmas šiais metais griaustinis. Paprastai jis paskelbia ir namuose prasidedantį karą. Karą tarp tų, kurie bijo griaustinio, ir jam artėjant, uždaro langus, išjungia kompiuterius, mobiliuosius telefonus, o dėl visa ko – užtraukia užuolaidas.
Ir tarp tų, kurie atlapoja langus, kad tik girdėtų dundulį, atsisėda ant slenksčio ir pradeda pliurpti mobiliuoju telefonu. Pastarieji dažniausiai ir yra daugiabučiuose užaugę vyrai. Tad ties žaibosaugos sistemas reklamuojančiais stendais „Restoje“ jiems nebuvo ką veikti.
„O ar galima sugudrauti? Ar galima sumontuoti tik vidinę žaibosaugą, apsieinant be išorinės, - be žaibolaidžio?“ - apsaugos sistemų bendrovės „Ežiukai“ atstovas Kęstutis Kvietkauskas akimirksniu perprato, kad tokį klausimą užduodu manydama, kad tai – padės sutaupyti.
„Galima, bet kiekviena – ir išorinė, ir vidinė žaibosaugos įranga atlieka savo darbą“, - patikino K. Kvietkauskas.
Ir priminė žaibosaugos abėcėlę. Žaibolaidžiai juk ant namo montuojami, kad žaibas jo nesugriautų ir nepadegtų, vidinė žaibosauga (viršįtampio ribotuvai) – kad net ir atokiau trinktelėjęs žaibas nesudegintų į elektros lizdus įjungtų elektros prietaisų.
Atsiverk - užsiverk
Ir vis dėlto, kur slypi namo „išmintis“? Bendrovės „Penki kontinentai“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovas Kornelijus Šišla nespirgėjo. Jis paprastai paaiškino tai, kas net ir negaudantiems informacinių technologijų naujienų, tapo protu įveikiama.
„Daugumai žmonių protingas namas siejasi su daugybe nuotolinio valdymo pultelių ir kompiuteriu – prie durų. Žinoma, gali ir protinguose namuose būti tų pultelių. Tačiau siūlome juos pakeisti „protingais“ jungikliais. Ir vietoj jų daugybės turėti vieną, - paprastą, funkcionalų ir dar gražų“, - kalbėjo K. Šišla. Ir pabėrė keletą „galima“.
Galima sukurti kuo įvairiausią namų aplinkos režimą, – apšvietimo, šildymo, vėdinimo. Galima vieno mygtuko paspaudimu įjungti „prabudimo režimą“, - specifinį rytinį apšvietimą, atitraukti žaliuzes, įjungti muzikos grotuvą.
Visa tai galima valdyti išmaniaisiais įrenginiais: kompiuteriu, telefonu, liečiamuoju ekranu. Galima ir vieno mygtuko paspaudimu, išeinant iš namų, išjungti visus namuose esančius įrenginius, kurie neturi veikti.
Viską galima padaryti. Bet bendrovė sumanė visus namuose vykstančius sistemų valdymo procesus sujungti į visumą.
Anot K. Šišlos, to tikslas – ne tik mažesnis elektros energijos suvartojimas. Protingą namą paprastai įsirengia žmonės, kuriems tai leidžia piniginė. Ir elektros kaina vargu ar jiems svarbi.
Jie vis dėlto pirmenybę teikia komfortui – patogiai valdomoms sistemoms ir estetikai. O ekonomiškumas žinsniuoja greta.
Šiuo metu bendrovė kartu su nekilnojamojo turto plėtotojais sostinėje, kurie moderniu pastatu pavers buvusios kuro aparatūros gamyklos griaučius, kuria vieną iš programų, skirtą ten atsirasiantiems „protingiems namams“. Tai „išmanusis“ skaitiklių nuskaitymas.
„Gyventojai turės galimybę, prisijungę prie nuorodos internete, pamatyti suformuotas sąskaitas už elektrą, komunalines paslaugas, šildymą, internetą, televiziją. Jiems nebereikės fiksuoti kiekvieno skaitiklio duomenų ir pildyti sąskaitų“, - aiškino K. Šišla.
„Niekas nesikeičia, - traukiantis nuo stendo, sukirba sena kaip pasaulis mintis. - Viskas – per vyrų tinginystę. Jei ne ji, taip ir nebūtų gimęs nė vienas išradimas“.
