Didieji šalies bankai beveik visai neteikia paskolų naujoms įmonėms net ir tada, kai jos yra pasirašiusios sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl ES paramos, o paskoloms suteiktos valstybinės garantijos.
„Pradedantiems verslą tenka ieškoti kitų finansinių šaltinių. Net kelios mūsų asociacijos įmonės kreipėsi į kredito uniją „Vilniaus kreditas” ir gavo paskolas verslo pradžiai”, – pasakojo Andrius Audrius Blaževičius, Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos (BGVA) prezidentas.
Asociacijos narės Tauragės ir Radviliškio rajonuose jau baigia montuoti dviejų biomasės granulių gamyklų įrenginius, dar kelios gamyklos Marijampolės, Utenos, Šakių regionuose planuoja veiklą pradėti liepą.
Šios įmonės per metus tikisi pagaminti iki 42 tūkstančius tonų produkcijos iš šiaudų ir jau planuoja eksportą. Gamyklose ketinama įdarbinti daugiau kaip 40 vietos gyventojų. Naudos turės ir ūkininkai – po javapjūtės likę šiaudai bus superkami, o ne deginami, kaip anksčiau.
„Įmonės pasirašė sutartis dėl ES paramos, kuri, įgyvendinus projektą, siektų iki 65 proc. investuotų lėšų. Tačiau pinigai skiriami tik atlikus darbus ir pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Verslo pradžiai tenka skirti savo lėšų ir ieškoti patikimo kredito partnerio.
Asociacijos narės derėjosi su keliomis finansų institucijomis, kol pagaliau paskolas įmonėms suteikė kredito unija „Vilniaus kreditas”, – pasakojo A. A. Blaževičius.
Kitas iš „Vilniaus kredito” finansuotų projektų – medžio anglių gamyklų kompleksas Ignalinos rajone, kurį įgyvendina kelios skirtingos Lietuvos įmonės. Gamyklose planuojama pagaminti iki 6 tūkst. tonų medžio anglių per metus. Ignalinos rajone, kuriame nedarbo lygis vienas didžiausių Lietuvoje, bus sukurta apie 50 darbo vietų.
Dar bene dvidešimt naujų darbo vietų planuoja pasiūlyti „Vilniaus kredito” finansuojama bendrovė „Good Factor”, kuri Kauno rajone stato medienos perdirbimo ir apdorojimo gamyklą.
Kredito unijoje „Vilniaus kreditas” šiuo metu svarstomos investicinių projektų – logistikos, statybos, maisto pramonės, žemės ūkio ir kitų sektorių – finansavimo galimybės, gaunama nemažai paraiškų ir iš fizinių asmenų.
Anot Liutauro Varanavičiaus, kredito unijos „Vilniaus kreditas” stebėtojų tarybos pirmininko, šalyje keturi pagrindiniai bankai užima 90 procentų rinkos. Deja, jų finansinės paslaugos nėra skirtos smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriui.
Daugiau nei dvidešimt metų bankų sektoriuje dirbusio specialisto teigimu, bankų problemos, susijusios su pasauline finansų krize, lėmė konservatyvųjį skolinimą, o kredito unijos verslui pasiūlė alternatyvą.
„Nors atrodo, kad bankams šiuo metu lėšų netrūksta, pinigai ir toliau lieka bankuose. Lietuvių kredito unijos paprasčiausiai užėmė dalį rinkos suteikdamos paskolų naujam ar smulkiajam verslui. Galima sakyti, kad mes auginame būsimus bankų klientus”, – teigė L. Varanavičius.
Paneigdama viešumoje sklandančią nuomonę, kad kredito unijos remia rizikingus projektus, kredito unijos administracijos vadovė Ingrida Kondrotienė pabrėžė, jog „Vilniaus kreditas” remiasi atsakingo skolinimosi politika ir renkasi mažiausiai rizikingą skolinimo būdą.
„Pernai unija buvo susitelkusi į projektų, kuriems yra suteiktos valstybės garantijos ir užtikrintas ES finansavimas, kreditavimą. Todėl mūsų paskolų portfelis augo nežymiai ir 2012 m. metų pabaigoje sudarė 13,8 mln. litų. Šios politikos laikomės ir šiais metais”, – sakė I. Kondrotienė.
Pasak Lino Lekavičiaus, kredito unijos „Vilniaus kreditas” paskolų komiteto pirmininko, priimant sprendimą dėl vieno ar kito projekto pirmiausia svarstoma, kaip apsaugoti unijos narių lėšas. Atidžiai vertinama tiek įvairi rizika, tiek įmonės vadovo kompetencija, verslo patirtis bei reputacija, ieškoma papildomų garantijų. Nemažą konkurencinį pranašumą projektams suteikia patvirtinta ES parama.
„Vienas svarbiausių argumentų, lėmusių mūsų sprendimą finansuoti medžio anglių ar biomasės granulių gamintojų projektus – sutartys su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl ES paramos, kuri mažina gamybos sąnaudas, – sakė L. Lekavičius. – Ne mažiau svarbu ir tai, kad šių įmonių paskolų grąžinimą užtikrina Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija.”
L. Lekavičiaus teigimu, valstybės garantija užtikrina nuo 60 proc. iki 70 proc. negrąžinto kredito sumos grąžinimą kredito unijai. Be to, tai papildomas verslo rizikos įvertinimas ir garantija, kad projektas komerciškai pagrįstas, nes šios garantijos valstybės suteikiamos toli gražu ne visiems projektams.
Kadangi valstybės garantija užtikrina ne visą kredito sumą, visada papildomai įkeičiama ir už paskolos lėšas įsigyta įranga ar nekilnojamasis turtas.
Nors pastaruoju metu kredito unijų sektorius sulaukdavo nemažai kritikos iš Lietuvos banko, kredito unija „Vilniaus kreditas” dirbo sėkmingai. 2012 metais unija dirbo pelningai ir uždirbo 524,62 tūkst. litų grynojo pelno, unijos valdomas turtas per metus išaugo beveik 3 kartus (iki 47,44 mln. litų), o pajinis kapitalas didėjo iki 3,42 mln. litų.
„Daug dirbome, kad padėtume tvirtus pagrindus stabiliai ir subalansuotai kredito unijos veiklai, todėl teigiami rezultatai džiugina, – sakė I. Kondrotienė. – Per metus uždirbtą pelną naudojame kredito unijos kapitalo bazei stiprinti.”
Kredito unijos „Vilniaus kreditas” investavimo politika pernai pasižymėjo konservatyvumu: daugiau nei 55 proc. surinktų indėlių (43,3 mln. litų) buvo investuota į Vyriausybės vertybinius popierius, 23 proc. laikoma šalies bankuose kaip indėliai, 32 proc. panaudoti kredito unijos narių kreditams.
Kredito unijos „Vilniaus kreditas” vertybinių popierių portfelis per 2012 metus padidėjo beveik 3 kartus – iki 24,05 mln. litų. Iš šios investicinės veiklos unija per metus uždirbo daugiau nei 1,7 mln. litų pajamų. Kapitalo pakankamumo rodiklis 2012 metų pabaigoje buvo 35,36 proc. (Lietuvos bankas reikalauja 13 proc.), likvidumo rodiklis – 98,34 proc. (Lietuvos bankas reikalauja ne mažiau kaip 30 proc.).
2013 metų pirmąjį ketvirtį kredito unija „Vilniaus kreditas” dirbo pelningai ir uždirbo 16 tūkst. litų neaudituoto grynojo pelno, valdomas turtas per ketvirtį išaugo 40 proc. (iki 66,6 mln. litų), o pajinis kapitalas padidėjo daugiau nei trečdaliu – iki 4, 63 mln. litų.