Antano Smetonos laikus menantis namas kelia aistras

Medinio Kauno paveldo dėlionėje nuo šiol trūksta dar vienos dalies. Kapsų gatvės gyventojai baisisi kaimynų sprendimu nugriauti prezidento Antano Smetonos laikus menantį namą. Tuo tarpu valdininkai tvirtina, kad medinuko gaivinti nevertėjo.

Daugiau nuotraukų (1)

Lukas Pilecekas

May 4, 2013, 12:25 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 7:11 AM

Liucija Žukaitė puikiai atsimena, kaip keitėsi jos gatvė. Dar prezidento A.Smetonos laikais statytame name kaunietė su šeima įsikūrė 1968 metais. Pastatą savininkai atnaujino ir pritaikė gyventi patogiai.

Panašiai pasielgė ir nemažai gatvėje gyvenančių žmonių.

„Galėjo ir kaimynai taip pasielgti. Juk tas namas buvo tvirtas, medinis, o ne kokia sukrypusi bakūžė. Esu Kauno patriotė, todėl labai gaila, kai miesto medinis paveldas nyksta“, – apgailestavo L. Žukaitė.

Prakalbinti nugriauto medinuko savininkų nepavyko.

Name gyveno garsūs žmonės

Kapsų gatvė ir visas Žaliakalnis išties yra ta Kauno vieta, kur dar galima išvysti nemažai prezidentą Antaną Smetoną ar net ankstesnius laikus menančių medinių namų. Nugriautame dviaukščiame keturių butų name anksčiau gyveno garsių žmonių šeimos.

„Tarpukariu name gyveno garsus konditeris. Jei kas prisimena, kur Kaune buvo „Tulpė“, supras, apie ką kalbu. Konditeris buvo vienas iš „Tulpės“ savininkų.

Name taip pat gyveno tarpukariu garsių žurnalistų ir diplomatų Degučių šeima“, – prisiminė kaunietė.

Pastatas nebuvo saugomas

Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, namo savininkai sutvarkė visus namui griauti reikalingus dokumentus. Pastato atnaujinti nevertėjo, nes jo būklė buvo apverktina.

„Ten buvo statyta, pristatyta, pertvarkyta. Tačiau pats pastatas morališkai jau buvo visai nusidėvėjęs, ir tvarkyti jo nevertėjo.

Kol kas neturime projekto, kas bus statoma jo vietoje. Labai gerai, kad kaimynai stebi ir praneša, esame už tai dėkingi“, – sakė valdininkas.

Pretenzijų nugriauto namo savininkams neturi ir Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.

Kapsų gatvės 15 numeriu pažymėtas pastatas į jokius saugomų pastatų registrus įtrauktas nebuvo. Tačiau vertindamas namo amžių valdininkas neatmeta galimybės, kad namas turėjo vadinamųjų vertingų požymių.

„Bėda ta, kad įstatymas nenumato galimybių apsaugoti tokius namus, kurie vertingų požymių turi, bet nėra įtraukti į jokius registrus, nėra saugomi, kaip pastatai.

Kol galiojo 1993 metais priimtas įstatymas, kuris įpareigojo prieš rekonstruojant ar griaunant atlikti visų iki 1940 metų statytų namų ekspertizę, padėtis buvo kitokia“, – pasakojo V.Miliukštis.

Tiek vieno, tiek kito skyriaus vadovai sutaria, kad didžiulė paveldosaugos problema yra pačios valstybės požiūris į saugojimą. Šiuo metu galioja gana daug draudimų, o realios pagalbos pritaikant saugomą pastatą prie dabarties reikmių – nėra.

N.Valatkevičiaus manymu, versdama kažką saugoti, valstybė turėtų prie tos apsaugos prisidėti finansiškai.

Supranta ir griaunančius

Saugomų pastatų prikėlimą antram gyvenimui esą galėtų paskatinti ir lankstesni įstatymai, kurie lengviau leistų keisti paskirtį, o dalį paveldo būtų galima saugoti tiesiog fotografuojant ar kitaip užfiksuojant ateities kartoms.

Panašios nuomonės laikosi ir Kultūros paveldo skyriaus vedėjas. V.Miliukščio teigimu, Europoje vis labiau laikomasi nuomonės, kad pastatai turi būti ne griežtai saugomi, kol sugrius, o pritaikomi įvairioms reikmėms. Svarbu išlaikyti tik bendrą vaizdą ir dvasią.

„Kaune yra tik „Romuvos“ kino teatras, kurio paskirties pakeisti negalima. Tačiau daugumos kitų saugomų pastatų paskirtis gali keistis. Svarbu bendras vaizdas, dvasia ir atsiperkamumas“, – neabejojo valdininkas.

Baisisi mužikišku niokojimu

Tuo tarpu architektas Rimvydas Palys yra kur kas griežtesnės nuomonės. Dabartinę paveldosaugos situaciją Kaune jis nė nemirktelėjęs vadina mužikišku niokojimu.

Medinę Kauno architektūrą R.Palys lygina su muzika. Pasak architekto, tarpukariu ar dar anksčiau apdirbtas medis, statybos būdai, sprendimai tiesiog skambėte skamba. „Negalima iš Kauno išmesti medinės architektūros.

Tai būtų tas pats, kas parke išpjauti visus medžius ir palikti tik vieną rūšį. Mediniai namai, jei teisingai pastatyti, gali stovėti šimtmečius, ir jų konstrukcija tik tvirtėja. Žinoma, juos reikia apšiltinti, dar šį tą padaryti, tačiau griauti negalima“, – neabejojo R Palys.

Trys senojo Kauno paveldo rūšys

R.Palys Kauno medinį paveldą skirsto į tris dalis.

Pirmoji – patys paprasčiausi statiniai Šančiuose ir Vilijampolėje. Pastarojoje medinukai itin paprasti ir dažnai primityvūs, o Šančių paveldas jau kelia pagarbą. Į šį rajoną seniau kėlėsi naujakuriai iš Suvalkijos, todėl nameliai čia turi šio regiono bruožų.

Antroji paveldo rūšis – Žaliakalnio ir panašių rajonų mediniai namai. Paprastai jie būdavo dviejų tipų. Pirmasis, kaip ir nugriautas Kapsų gatvėje, – keturių butų namas su laiptine viduryje. Tokius namus savininkai pastatydavo nuomai. Antrais namų tipas – kur kas prabangesnės vilos. Šių pastatų taip pat likę įvairiose Kauno vietose. Trečioji medinio paveldo rūšis – įvairūs pramoniniai pastatai, kurių itin daug sunaikinta. Tarkim, kad ir buvęs „Lietūkio“ angaras Vytauto prospekte.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.