Pasak jo, jei knygų leidybos verslas būtų beviltiškas, viena po kitos užsidarytų leidyklos. „Šiuo metu apie bankrotą niekas nekalba, nors, be abejo, leidybos verslas traukiasi“, – sakė 19 leidyklų vienijančios asociacijos vadovas.
Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija įsikūrė šių metų pradžioje. Mažesniuosius knygų leidybos rinkos žaidėjus burtis paskatino tai, kad Lietuvos leidėjų asociacijoje, kuriai priklauso ir didžiuosius knygynų tinklus valdančios leidyklos, jų balsas nebuvo girdimas.
Todėl buvo nuspręsta kurti mažų ir vidutinių leidėjų asociaciją, kuriai nepriklausytų su knygų prekybos tinklais susijusios leidyklos, tokios kaip „Vaga“ ir knygynų tinklą „Pegasas“ valdanti „Alma Littera“.
„Viena didžiausių bėdų, kad dėl Lietuvos įstatymų spragų mažieji leidėjai yra tapę knygynų tinklų įkaitais – dabar mes juos savotiškai kredituojame“, – atsiduso S. Ladukas. Pasak leidėjo, tai susiję su Pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).
Leidėjai knygynų tinklams tiekia knygas pagal PVM sąskaitas faktūras. Jie PVM valstybei priversti sumokėti už visas tokiems didiesiems knygynų tinklams, kaip „Pegasas“, tiekiamas knygas, o ne už parduotas.
Įdomiausia, kad knygynų tinklai leidėjų valstybei sumokėtą mokestį gali susigrąžinti ir gautas lėšas naudoti savo reikmėms. Tokiu būdu maža leidykla, kuriai kiekvienas ilgesniam laikui įšaldytas litas virsta problema, prieš savo valią esą tampa knygynų tinklų rėmėja. Ji iš anksto sumokėtą PVM gali susigrąžinti tik tada, kai knygynų tinklas grąžina neparduotas knygas.
Tuo tarpu nepriklausomiems knygynams, tarkime, Kauno centriniam knygynui, leidėjai knygas tiekia pagal važtaraščius. Todėl PVM moka tik tada, kai knygos yra parduotos, ir tik už parduotą produkciją. Šiuo atveju didelių apyvartų neturinčių leidyklų pinigai nėra įšaldomi.
Pasak S. Laduko, tai nenormali situacija, iškraipanti konkurencines galimybes. Juolab kad Europos sąjungoje yra priimta direktyva, leidžianti PVM mokėti tik už parduotą produkciją. Tai patvirtino ir Europos komisija, kai į ją kreipėsi Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacija. Tiesa, buvo pridurta, kad kiekvienos šalies narės reikalas, ar pritarti priimtai direktyvai.
„Tačiau mūsų šalyje apie tai nekalbama. Matyt, kažkam naudinga dabartinė situacija“, – apgailestavo S. Ladukas.
„Mes čia niekuo dėti. Tokie įstatymai. O dėl tokios situacijos jokios naudos neturime. Mes patys esame suinteresuoti ir siekiame, kad PVM būtų mokamas už faktinius pardavimus.
Juokinga, kad mažieji leidėjai mus remia – tai mes juos remiame, nes laikome savo knygynuose net ir kai kurias nelabai perkamas jų knygas, nors mokame ir už elektrą, ir už lentynas, ir darbuotojams“, – atrėžė leidyklos ir knygynų tinklo „Vaga“ vadovas Vytas V. Petrošius.
Pasak leidėjo, reikia politinės valios, kad mūsų šalyje būtų pritarta direktyvai, pagal kurią PVM būtų mokamas už faktinius pardavimus. Šiuo metu ir didesni leidėjai, priklausantys Lietuvos leidėjų asociacijai, esą dirba šia kryptimi.
Knygynų tinklas „Vaga“, anot V. V. Petrošiaus, iš leidėjų knygas priima ir pagal važtaraščius, ir pagal PVM sąskaitas faktūras. „Mums jokio skirtumo, pagal kokią sistemą dirbti – svarbiausia, kad ta sistema būtų viena, nes dviejų sistemų taikymas reikalauja daugiau išlaidų. Mes ir mažiesiems leidėjams sakėme, kad visi susitartų, kaip dirbti jiems yra patogiausia. Juk tos abi sistemos turi ir privalumų, ir trūkumų. Yra tokių leidėjų, kurie įprato dirbti pagal PVM sąskaitas faktūras ir nenori nieko keisti, o yra tokių, kuriems labiau priimtini važtaraščiai“, – kalbėjo V. V. Petrošius.
