Minimalią algą gaunantiems žmonėms sunkiausia atsisveikinti su pajamų dalimi. Tačiau įveikę šią psichologinę kliūtį, pensijoje jie išloš daugiau nei likus tik „Sodros“ sistemoje.
Statistikos departamento duomenimis, ketvirtadalis dirbančiųjų Lietuvoje per mėnesį uždirba tūkstantį litų arba mažiau. Ne visą darbo dieną dirbančių gretose tokių – dar daugiau.
Nuogąstaujama, kad iš minimalių pajamų gyvenantys žmonės nesiryš kaupti senatvei. Tačiau tai būtų jų klaida, įsitikinęs Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.
Nauda – dviguba
„Jei liko dar nemažai metų iki pensinio amžiaus, minimalią algą gaunantiems gyventojams tikrai apsimoka papildomai kaupti. 1 procentų nuo pajamų nėra tiek daug, o nauda – dviguba“, - teigė M. Kalesinskas.
Nuo balandžio pradžios startavusi pensijų kaupimo sistemos reforma leidžia žmonėms pareikšti norą kaupti papildomai savanorišką 1 procento dydžio įmoką. Tačiau tokiu atveju žmogus gaus papildomą dotaciją iš valstybės.
„Subsidija jiems bus pakankamai didelė – 2 procentai. Taigi jei per mėnesį įneši papildomai 10 litų būsūmai pensijai, tai iš valstybės dar gausi 21-22 litus. Vadinasi, dvigubai daugiau nei atsidėjai, apsimoka“, - skaičiavo pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovas.
Minimumą gaunantiems - iššūkis
Yra ir kitas kelias – pasirinkti antrą pakopą, o 2 procentus „Sodrai“ mokamos sumos nukrepti į fondą. Tačiau šiuo atveju negauni valstybės dotacijos, nors ir nereikia atsisveikinti su dalimi pajamų.
M. Kalesinskas sutiko – minimalią algą gaunantiems gyventojams bus skausminga atsidėti pensijai. Juo labiau, kad nuo 2016 metų savanoriška dalis padidės iki 2 procentų.
„Manau, kad ne visi ryšis dalyvauti antroje pensijų pakopoje. Dalis liks „Sodros“ sistemoje“, - svarstė pašnekovas.
Pensijos būtų didesnės
Lietuvos banko ekspertai taip pat pastebi, kad mažai uždirbantiems žmonėms apsimoka papildomai kaupti.
Tiems gyventojams, kurių pajamos mažesnės, pavyzdžiui, sudaro pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio, o turimas darbo stažas pakankamai didelis, yra pastebimas šiek tiek didesnis santykinis pajamų prieaugis senatvėje dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime, sakė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausiasis specialistas Andrius Škarnulis.
Labiausiai tai lemia iš valstybės biudžeto suteikiama paskata, kuri skaičiuojama nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, t.y. šiuo atveju nuo didesnio nei paties gyventojo gaunamas.
„Tačiau bendrai žiūrint, tiek pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio gaunantiesiems, tiek ir, pavyzdžiui, 3 kartus šalies vidurkį viršijančias pajamas gaunantiesiems, II pakopos suteikiamas pajamų prieaugis yra panašaus dydžio“, - pastebėjo A. Škarnulis.
Didėtų trečdaliu
Didesnes nei minimumas pajamas uždirbantys gyventojai pensiją gali pasididinti trečdaliu, skelbia Lietuvos bankas.
Kaip rodo banko skaičiavimai, tiems gyventojams, kurių darbo užmokestis neviršija šalies vidurkio daugiau kaip 3,5-4 kartus (tai būtų 6055-6920 litų), prisidėjus savo lėšomis, pensija didėtų iki trečdalio. Lyginant su tuo, jei nuspręstų nedalyvauti II pakopoje ir likti tikrai „Sodros“ sistemoje.
Tokie rezultatai gaunami darant bus pakankamai konservatyvias investicijų grąžos prielaidas.
„Žinoma, pajamų prieaugis priklausys nuo individualių gyventojo parametrų, pavyzdžiui, turimo darbo stažo, nedarbingumo laikotarpių ir t.t.“, - pridūrė Lietuvos banko atstovas A.Škarnulis.
Tiesa, Lietuvoje tėra 3,6 proc. gyvebtojų, gaunančių 5500 litų ir daugiau.
Riba – ties 13 tūkstančių
Papildomas savanoriškas kaupimas pensijai privačiuose III pakopos pensijų fonduose labiau aktualus dideles pajamas gaunantiems žmonėms.
“Valstybės subsidija tampa mažiau patraukli, kai “ant popieriaus” gauni 13 tūkstančių litų”, – sakė Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas M. Kalesinskas, beje, pats dar nenusprendęs, kuria pakopą rinktis.