„Jos ir taupo, slėpdamos mokesčius ir mokėdamos darbuotojams algas vokeliuose“, - sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.
Žvalgytis toli nė nereikia. Apklausos liudija, kad trečdalis verslo subjektų darbuotojams atlygio vis dar įteikia „grynaisiais“, ir to neužfiksuoja jokiuose buhalteriniuose dokumentuose.
„Įmonės, kuriuos dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, savo darbuotojams turi mokėti bent jau vidutinį mėnesinį atlyginimą“ , - sako V. Sutkus.
Vilkino ir vilkina
Toks raginimas atsirado ne šiaip sau. Vyriausybei palaiminus, Seimą jau pasiekė Ūkio ministerijos parengtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos. O joms pastabų turi ir LVK.
Anot LVK prezidento, dabartinis įstatymas palieka galimybę viešųjų pirkimų procesams vilkinti. Kone visi konkursai, vos tik paaiškėja nugalėtojas, „tęsiami“ teismuose. Geriausiu atveju bylos išnagrinėjamos per metus, blogiausiu – tam prireikia ir trejų metų.
Lietuva glaudžiasi kuo arčiau Graikijos, kur viešųjų pirkimų konkursai vyksta ilgiausiai iš visų ES valstybių. Mūsų pirkėjams nosį nušluostė ir latviai bei lenkai, kone mėnesiu apsisukantys greičiau.
Konkursų rezultatų valkiojimas po teismus apskritai trukdo laiku panaudoti ES lėšas, mat dauguma didžiųjų projektų iš dalies yra finansuojami ir ES fondų pinigais. O juos įgyvendinant viskas tikrinama, žvalgantis į kalendorių. Laiku nesuskubus pradėti ir baigti projekto, ES parama nuplaukia.
„Dar daugiau problemų kelia mažiausią kainą pasiūliusių tiekėjų bankrotai. O jei jie ir nebankrutuoja, vis tiek nepajėgia suteikti iš jų nupirktų paslaugų“, - priminė V. Sutkus.
Svarbiausia – ekonominė nauda
Pats svarbiausias LVK siūlymas – skelbiant viešuosius pirkimus, pagaliau išsižadėti mažiausios kainos. Ir pasitelkti kitą kriterijų, kuris padėtų įvertinti pasiūlymo ekonominį naudingumą.
ES šalyse toks kriterijus taikomas, organizuojant 70-80 proc. viešųjų pirkimų, Lietuvoje – vos 5 proc.
Anot V. Sutkaus, ekonominio naudingumo kriterijus suteikia galimybę perkančiajai organizacijai pasirinkti tokį pirkinį, kad kokybės ir kainos santykis būtų pats geriausias.
Todėl LVK siūlo pataisų priaustame Viešųjų pirkimų įstatyme numatyti ir tai, kad kiekviena organizacija, perkanti prekes, paslaugas ar darbus, ne mažiau pusę pirkimų atliktų vertindama ekonominę pirkinio naudą.
„Nenormalu, kad dauguma viešųjų pirkimų, tarp jų - ir kūrybines, intelektualines ar aukštųjų technologijų paslaugas, vis dar yra vykdomi, taikant mažiausios kainos kriterijų. Nes pigiausia paslauga niekada nebus kokybiška ir neatitiks pirkėjo poreikių“, - sako LVK vadovas.
Juoba, kad toks pirkinių įsigijimo būdas suteikia peno šešėlinei ekonomikai. Ir dar kelia drumzles. Mat, siekiant gero daikto, bet perkant jį už mažiausią kainą, sukuriama daugybė smulkmeniškų reikalavimų ir taip atimama iš tiekėjų galimybė konkuruoti.
Reikia žyminio mokesčio
Dauguma LVK narių yra solidžios advokatų kontoros. Tad, anot V. Sutkaus, tenka pasitelkti ir teisininkų žodyną. Vieni advokatų dažniausiai kartojamų terminų yra „protingumo kriterijus“ ir „skaidrumo kriterijus“. O jie, skelbiant viešuosius pirkimus, taip pat yra būtini.
Akivaizdu, kad dažnai apeliacijos teikiamos siekiant vilkinti procesą. Juk pirmosios instancijos teismuose skundai nagrinėjami vidutiniškai 120 dienų. Dar apie 73 dienas – antrosios instancijos teismuose. Taip praeina pusmetis, metai ar dar daugiau laiko, kol bylose padedamas taškas.
LVK ragina peržiūrėti apeliacijų teikimo tvarką. Ir siūlo, kad konkurso dalyvis, skųsdamas teismui pirkimo rezultatus, privalėtų sumokėti žyminį mokestį, pavyzdžiui, sudarantį 5 proc. sandorio vertės.
Jei konkursas – 10 mln. litų vertės, ir iš 15 jo dalyvių laimi vienas, kiti, jei tik geidžia, galėtų bylinėtis, sumokėję 500 tūkst. litų žyminį mokestį.
Pirkinį nuskaidrintų mažiau konfidencialumo turintys tiekėjų siūlymai. Šiuo metu tiekėjai viską slepia nuo konkurentų, ir paraiškose kone visą informaciją pažymi kaip konfidencialią.
Akivaizdu, kad konfidencialia negali būti laikoma informacija apie konkurso dalyvių kvalifikaciją. Ar jų apyvarta yra reikiamo dydžio? Ar jie turi panašių projektų vykdymo patirties? Atitinkamų leidimų? Sertifikatų ar reikiamos specializacijos darbuotojų? Sužinojus atsakymus į šiuos klausimus, konkurentų žvilgsniai sušvelnėtų.
Turi ir daugiau pastabų
Pasak V. Sutkaus, šiuo metu Seimui pateiktose Viešųjų pirkimų įstatymo pataisose numatyta, kad generalinis rangovas darbams atlikti gali pasitelkti tiek subrangovų, kad jie atliktų tiek darbų, kurių vertė neperšoktų 50 proc. visos darbų pirkimo sutarties vertės.
LVK siūlo kartelę nuleisti žemiau, ir subrangovams patikėti 70 proc. darbų.
Taip darbo gautų daugiau smulkių įmonių, - smulkus verslas galėtų dalyvauti įgyvendinant didelius projektus. Tai būtų naudinga ir generaliniam rangovui. Jam nereikėtų įdarbinti kuo įvairiausių sričių specialistų.
LVK nuomone, Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas būtina mažinti ir biurokratizmą. Pavyzdžiui, pats laikas atskirai nebeskelbti tiekėjo sąžiningumo deklaracijos. Juk visa tai galima surašyti teikiamo pasiūlymo dokumentuose.
