Prognozės pildosi: Rusija krovinius perkelia į savo uostus

Pamažu pildosi niūrios prognozės – Rusija vis mažiau krovinių gabena per kitus Baltijos šalių uostus. Tai parodė penkių šių metų mėnesių Rytų Baltijos regiono uostų krovos rezultatai. Uostininkai įsitikino, jog Rusijos valdžios planai savo krovinius perkelti į vietos uostus tampa realybe. Pirmasis tai pajuto Rygos uostas. Nuo metų pradžios rusiškų krovinių per jį buvo gabenama vis mažiau. Klaipėdos uosto vadovai neatmeta, kad panašus scenarijus numatytas ir Lietuvai, tačiau mūsų uostas didelio smūgio dėl to nepatirtų, nes rusiška produkcija sudaro vos apie dešimtadalį Klaipėdos uosto krovinių.

Daugiau nuotraukų (1)

Eglė Petkutė

Jun 18, 2013, 6:10 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 9:48 AM

Gegužė Klaipėdos uostui nebuvo itin džiuginanti – krova sumažėjo ketvirčiu milijono tonų. Tačiau prastesnis rezultatas nepablogino šių metų bendros teigiamos tendencijos. Kaip ir prognozuota, nuo sausio krova, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 4,7 proc. Uosta surinko ir 8 proc. mažiau rinkliavų – gegužę šis rodiklis siekia 10,7 mln. litų. Per penkis šių metų mėnesius surinkta daugiau kaip 58 mln. litų rinkliavų, tai 3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Nukentėjo Latvijos uostai

Nuo sausio iki gegužės Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 18,3 mln. tonų jūrinių krovinių arba 9,2 proc. daugiau nei pernai. Klaipėdos uoste krauta 14,6 mln. tonų, Būtingės terminale – 3,6 mln. tonų.

Lyginant su praėjusiais metais, labiausiai augo skystųjų krovinių, naftos žaliavos, natūralių ir cheminių trąšų, naftos produktų krova.

Krova augo visame Rytų Baltijos regione. Didžiausią šuolį per penkis mėnesius padarė Rusijos Ust Lugos uostas, savo krovos rodiklius pagerinęs net 55 proc. Čia nuo sausio iki gegužės perkrauta 23,8 mln. tonų jūrinių krovinių. 28 proc. išaugo kito Rusijos terminalo – Vysocko krova. Rezultatus 4 proc. pagerino ir dar vienas šios šalies uostas – Vyborgas. Visi šie uostai savo pajėgumus ir pelną pasididino Latvijos uostų sąskaita. Labiausiai nukentėjo Liepojos uostas, per penkis šių metų mėnesius krovęs 28 proc. mažiau nei pernai. Rygos uostas perkrovė beveik 9 proc. mažiau krovinių, Ventspilis – 3 proc.

Lyderiai neapleidžia pozicijų

Iki šiol latviai neabejotinai pirmavo kraudami Rusijos gamintojų produktus. Šios šalies kroviniai, daugiausiai anglis, sudarė iki 80 proc. bendros trijų Latvijos uostų krovinių apyvartos. Tuo tarpu Klaipėdos uoste šiuo metu kraunama vos 10-12 proc. rusiškų krovinių.

Pagal penkių šių metų mėnesių rezultatus tarp visų regiono uostų tris pirmąsias vietas tvirtai užėmė Rusijos uostai. Pirmoje vietoje – Primorskas, krovęs 28,6 mln. tonų, antrojoje – Ust Luga – 23,8 mln. tonų, trečiasis – Sankt Peterburgas su 22 mln. tonų.

Klaipėda kartu su Būtingės terminalu atsidūrė ketvirtoje vietoje. Toliau sąraše rikiuojasi Ventspilis, Ryga, Talinas, Vysockas, Liepoja, Vyborgas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.