Kuo lietuvius vilioja valdiška kėdė?

Monika ir Vytautas Vaitiekūnai ką tik sukūrė šeimą, tačiau vienas dalykas juos vis dar skiria. Moteris pasirinko darbą valstybinėje institucijoje, o vyras – privačiame versle. Jaunavedžiai noriai dalijosi įspūdžiais apie darbo valstybiniame ir privačiame darbe skirtumus, tačiau portalui lrytas.lt nesutiko atskleisti savo atlyginimų. Visgi, jeigu tikėtume statistika, M. Kemežytė-Vaitiekūnienė turėtų uždirbti daugiau nei jos vyras.

Daugiau nuotraukų (1)

Edgaras Savickas

Jul 2, 2013, 4:06 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 12:16 AM

Valstybiniame sektoriuje pernai vidutinis darbo užmokestis padidėjo 68,5 Lt, iki 2318,1 Lt. Jis yra didesnis už vidutinę privataus sektoriaus algą. Ji praeitais metais buvo 2015,7 Lt ir nuo 2011 m. pakilo 89,4 Lt. Tokius duomenis pateikia Statistikos departamentas.

Nors apklausų metu lietuviai sako, kad privatus sektorius jiems yra patrauklus būtent dėl didesnio atlyginimo, tai yra labiau įspūdžio suformuota nuomonė. Kaip ir tai, kad kompanijos biuras dangoraižyje yra patrauklesnis nei biurokratinis kabinetas.

2011 m. 37 proc. tyrimų bendrovės RAIT apklaustųjų sakė, kad rinktųsi samdomą darbą valstybiniame sektoriuje ir tik 14 proc. privačiame.

Abu baigė studijas Vilniaus verslo teisės akademijoje (dabar Kazimero Simonavičiaus universitetas), M. Kemežytė-Vaitiekūnienė (26 m.) studijavo teisės magistrantūrą. V. Vaitiekūnas (25 m.), tame pačiame universitete 3 metus krimtęs verslo teisę, vėliau perstojo į verslo vadybą ir universitetą baigė su bakalauro diplomu. Taigi, abu jie gali pretenduoti į geriausiai apmokamas pozicijas abiejuose sektoriuose, nes turi aukštąjį išsilavinimą.

Tai, kad vienas dirba valstybiniame, o kitas privačiame sektoriuje, jie laiko greičiau atsitiktinumu, nei sąmoninga strategija, kuri galėtų sumažinti riziką netekti darbo.

Monika pasakojo, jog tuo metu, kai ieškojo darbo, peržiūrėdavo ne tik valstybinių, bet ir privačių įmonių pasiūlymus, tačiau visą laiką galvojo apie darbą valdiškoje institucijoje.

Į Valstybės kontrolę ji pateko prieš pusantrų metų. Tiesa, ji dirba ne valstybės tarnautoja, bet specialiste. Pašnekovė sakė, pasitaikius progai bandytų dalyvauti konkurse į valstybės tarnautojo poziciją.

Vytautas dirbti pradėjo dar studijų metu. Iš pradžių pardavėju-konsultantu, vėliau administratoriumi SEB banke, o nuo šių metų pradžios jis užsiima IT įrangos nuoma. Vyras sakė, net negalvojęs apie darbą valstybinėje institucijoje.

Visur yra savų privalumų Prieš kelerius metus darbas valstybinėse institucijose buvo laikomas privalumu. Tebesitęsė krizė, todėl žmonėms ypač svarbus buvo saugumas, laiku mokamas atlyginimas ir socialinės garantijos.

Šiandien daugiau pranašumų galima rasti privačiame sektoriuje, čia – daugiau galimybių ir didesnės karjeros perspektyvos, ne tokia lėta kadrų kaita.

„CV-Online LT“ Personalo projektų vadovė Lina Mikolaitienė sakė, kad pasiūlymų įdarbinti žmones valstybiniame sektoriuje beveik nėra.

Be to, verslininkų paprastai nedomina ilgai valstybiniame sektoriuje dirbę žmonės, esą jie būna pripratę prie lengvesnių sąlygų – vaikščiojimo po koridorius ir tiesiog vaidinimo, kad dirba.

Jos manymu, privačiame sektoriuje karjeros pradžia yra daug lengvesnė, ten nėra tokių egzaminų ir mažiau biurokratijos.

M. Kemežytės-Vaitiekūnienės manymu, biurokratija valstybiniame sektoriuje yra reikalinga, nes čia žmonės dirba už mokesčių mokėtojų pinigus, todėl turi būti atitinkamai kontroliuojami.

Skirtumus lemia premijos ir šešėlis?

Remiantis paskutiniais Statistikos departamento vidutinių mėnesinių atlyginimų pagal pagrindines profesijų grupes duomenimis didesnį nei privačiame sektoriuje darbo užmokestį gauna valstybinėse įstaigose dirbantys vadovai, specialistai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai, kvalifikuoti darbininkai, amatininkai.

Privačiame sektoriuje daugiau uždirbo įstaigų tarnautojai, nekvalifikuoti darbuotojai.

Žinoma, analizuojant privataus sektoriaus atlyginimų dydžius reiktų atsižvelgti ir į šešėlinės ekonomikos Lietuvoje mastą. Paskutinio Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, 2012 m. net penktadalis lietuvių vienaip ar kitaip buvo įsitraukę į darbo rinkos šešėlį – gavo atlyginimą „vokelyje“ arba dirbo neoficialiai. Tačiau V. Vaitiekūno nuomone, lyginti atlyginimų dydžius skirtinguose sektoriuose nėra visai teisinga. Jo manymu, viskas priklauso nuo žmogaus, jei jis tiesiog sėdi, nesistengia ir nekelia savo kvalifikacijos, tai nieko ir nepasieks, nesvarbu, kur dirbtų.

Tiesa, jo manymu, privačiame sektoriuje labiau išvystyta premijų sistema. Čia paskatas už gerą darbą galima gauti vos ne kiekvieną mėnesį. Visgi valstybiniame sektoriuje vadinamasis 13-asis atlyginimas kasmet beveik garantuotas.

M. Kemežytės-Vaitiekūnienės nuomone, privataus sektoriaus atlyginimo vidurkis gali būti iškreiptas, nes ten yra nedaug žmonių, uždirbančių labai daug, o didžiajai daliai mokama minimali alga.

2012 m. Lietuvoje iš viso dirbo 1 mln. 161 tūkst. žmonių, iš jų 395 tūkst. valstybiniame ir 766 tūkst. privačiame sektoriuje. Taigi, privačiame sektoriuje dirba dvigubai daugiau darbuotojų.

Pradėta nauja valstybės tarnautojų atranka

Žmogui senstant atlyginimas beveik visada didėja. Be to, beveik visose amžiaus kategorijose valstybės tarnautojai algą gauna didesnę. Vaitiekūnų šeima dar labai jauna, todėl jie didesnio atlyginimo už turimą stažą tikėtis dar negali.

Nepriklausomai nuo sektoriaus vidutinis žmogaus iki 20 metų atlyginimas 2010 m. buvo 1 tūkst. 144 Lt, o šešiasdešimtmečio arba vyresnio darbuotojo atlyginimas vidutiniškai siekė 2 tūkst. 77 Lt.

Panaši tendencija matoma ir skaičiuojant darbuotojų darbo stažą. Įdomu tai, kad valstybiniame sektoriuje 1 metus stažo turintis darbuotojas gauna beveik 400 Lt daugiau, nei su tokiu pačiu stažu privačiame sektoriuje.

Bėgant metams situacija išlieka panaši, tiesa skirtumas sumažėja perpus, daugiau nei 30 metų stažo turintys valstybės darbuotojai gauna maždaug 200 Lt daugiau nei jų bendraamžiai privačiame sektoriuje.

Tiesa, galbūt daugiau uždirbantys valstybės tarnautojai yra to verti, juk norint įsidarbinti jiems reikia atitikti labai griežtus reikalavimus.

Nuo birželio 1 dienos Valstybės tarnybos departamentas (VTD) pakeitė valstybės tarnautojų atrankos tvarką. Ja siekiama, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik kompetentingi darbuotojai. Nauja tvarka norima į valstybės tarnybą įvesti daugiau skaidrumo, viešumo ir objektyvumo.

Nuo šiol atranka vyks dviem etapais. Pirmajame – specialiai valstybės tarnautojų atrankai sukurtas kompiuterinis testas padės nustatyti pretendentų bendruosius mąstymo gebėjimus. Taip pat bus vertinami kandidatų komunikaciniai, analitiniai gebėjimai ir pagrindinės teisės aktų žinios.

Pirmąjį etapą įveikę asmenys galės dalyvauti konkurse konkrečioje įstaigoje, kur interviu metu bus vertinamas kandidatų tinkamumas eiti siūlomas pareigas.

VTD direktorius Osvaldas Šarmavičius sakė dar negalintis įvertinti naujos tvarkos, nes kol kas nėra įvykusi nė viena atranka.

Paklaustas, kur jo manymu įsidarbinti sunkiau – privačiame ar valstybiniame sektoriuje, VTD direktorius vienareikšmiškai pasakyti negalėjo.

„Viskas priklauso nuo siekiamos pozicijos, norimo atlyginimo, geografijos, konkrečios įstaigos ar įmonės statuso“, – dėstė pašnekovas.

Jis sakė, kad į geriausias vietas kandidatų visada būna daugiau, todėl ir įsidarbinti ten yra sunkiau.

Konkurse dėl valstybės tarnautojo posto dalyvauti planuojanti M. Kemežytė-Vaitekūnienė naują tvarką vertina teigimai. Jos manymu, nors ji ir sudėtingesnė, dabar darbą gaus tik tikrai motyvuoti žmonės. Be to, sunkiau bus pasinaudoti liūdnai pagarsėjusia ryšių praktika, nes dabar jų reiktų turėti ne tik įstaigoje, į kurią darbinamasi, bet ir VTD.

VTD duomenimis, vidutinis pretendentų skaičius pagal pareigų lygmenis 2009-2011 iš esmės nekito. Į įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų lygmens pareigas pretendavo po 3-4 kandidatus, į padalinių vadovų ir jų pavaduotojų lygmenis pareigas po tiek pat, o į specialistų lygmens pareigas kiekvienais metais mažėjo vidutiniškai po du – nuo 8 kandidatų 2009 m. iki 4 2011 m.

Vytautas galvoja, kad privačiame sektoriuje įsidarbinti yra lengviau, nereikia įveikti 3-4 etapų. Tačiau Monika vyrui nepritarė, nes jauni žmonės visada gali atlikti praktiką, o gerai pasirodžius pasilikti dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Taip pasielgė ji pati.

Džiaugiasi pokyčiais

Jauna šeima teigė, kad jai labai patinka besikeičiantis požiūris į viešąjį sektorių, jie mato daugiau atvirumo.

„Nėra taip, kad visi tik geria kavą ir nieko nedirba, paprastai tam net nėra laiko, užsukit į svečius kada“, – pabrėžė M. Kemežytė-Vaitiekūnienė.

Jos vyras sakė pastebėjęs teigiamų permainų tarp valstybės įmonių ir institucijų vadovų. Anksčiau jam nepatiko, kad visur daugelį metų sėdėdavo tie patys žmonės. Dabar situacija gerėja, ir jauni, entuziastingi vadovai aplink save kuria panašių žmonių komandas, nevaidina, kad dirba, bet iš tikro dirba, o tai persiduoda visam skyriui, departamentui, ministerijai, galbūt kada nors persiduos ir visai valstybei.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.