Ypač griežta šios ligos stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų, teigia VMVT. Nuo to laiko Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištirta beveik 800 tūkst. mėginių šiai ligai nustatyti. Tiriami ne tik Lietuvoje užauginti, bet ir iš kitų šalių atvežti gyvūnai.
Pasak VMVT direktoriaus Jono Miliaus, per 12 stebėsenos metų nebuvo nustatyta nė vieno teigiamo šios užkrečiamosios ligos atvejo.
„Viena svarbiausių galvijų kempinligės plitimo priežasčių - galvijams skirti pašarai, jei į jų sudėtį įeina užkrėstų gyvūnų audinių dalys, pavyzdžiui, kaulų miltai. Todėl Lietuvoje uždraustas mėsos kaulų miltų, kraujo miltų, pašarų priedų, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, importas, jų naudojimas gyvulių, paukščių ir žuvų pašarų gamyboje.
Dėl to kiekvienais metais atliekama keli šimtai pašarų tyrimų. Todėl esame visiškai tikri, kad Lietuvoje prekiaujama saugia jautiena ir įtarti, kad pavojinga liga galėjo būti užsikrėsta dėl nesaugios jautienos, nėra jokio pagrindo“, - VMVT pranešime cituojamas J.Milius.
Šiuo metu tiriama, ar Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose šią savaitę mirusi moteris nebuvo užsikrėtusi kempinlige. Įtariant šią ligą, atliekami detalūs tyrimai. Jų rezultatai turėtų paaiškėti po dviejų mėnesių, BNS informavo klinikose.
VMVT savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad oficiali diagnozė kol kas nėra paskelbta, ir ragina susilaikyti nuo nepagrįstų išvadų bei panikos skleidimo.
