Daktariška dešra šiemet švenčia jubiliejų - pirmą kartą daktariškos dešros receptas buvo paskelbtas 1936 m. Tada joje griežtai turėdavo būti 70 proc. pusriebės kiaulienos, 25 proc. aukščiausios rūšies jautienos, 3 proc. kiaušinių, 2 proc. pieno ir prieskonių.
„Daktariška“ dešra buvo sugalvota Sovietų Sąjungoje, Josifo Stalino įsakymu, kaip maistas sanatorijose besigydantiems pilietinio karo dalyviams, nuo to ir kilo pavadinimas, kad ji būdavo skiriama kaip maisto papildas daktaro receptu.
Tačiau šiandieninės daktariškos dešros versijos bolševikai greičiausiai jau neatpažintų. Dabar joje nebėra jautienos, kiaušinių, pieno. Dešrą sudaro ne daugiau kaip 21 proc. kiaulienos, taip pat – kiaulių odelės, lašiniai, druska, vanduo.
Be to, galima rasti tirštiklio E 412, prieskonių, cukraus, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos E 450, kvapniosios medžiagos, antioksidatorių E 300, E 316, aromato ir skonio stipriklio E 621, konservanto E 250.
Tačiau „Klaipėdos mėsinės“ maisto technologas Rimvydas Meškus „Vakaro žinioms“ teigė, kad šios dešros gaminimo principas išliko tas pats.
„Anksčiau mėsa nebuvo taip smulkiai supjaustoma kaip dabar. Tik smulkinant dar dedami visi Europos Sąjungos leistini priedai. Jie yra reglamentuoti ir jokių problemų sveikatai nesukelia“, - teigė R. Meškus.
Jis taip pat paneigė ir visus daktariškos dešros mitus – esą joje tikrai nėra nei laikraščių, nei tualetinio popieriaus.
Tuo metu profesorius, agrarinių mokslų daktaras Antanas Svirskis sakė puikiai prisimenantis, kad ši dešra buvo „tikrai natūrali, o dabar ją vis gerino, gerino ir tiek prigerino, kad vargu, ar išvis mėsos toje dešroje galima rasti“.
