Statybininkų klaidos montuojant dūmtraukius virsta tragedijomis

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, apie 20 proc. Lietuvoje kylančių gaisrų įvyksta dėl netvarkingo židinių, krosnių ir dūmtraukių eksploatavimo. Ypač aukšti saugumo ir kokybės reikalavimai keliami dūmtraukiams. Apie tai - pokalbis su su nerūdijančiojo plieno dūmtraukius gaminančios bendrovės eksporto vadovu Tomu Varnu bei žinomai modulinių kaminų gamintojai atstovaujančios bendrovės direktoriumi Antanu Deiviku. Abi įmonės yra Lietuvos nacionalinės židinių ir dūmtraukių montuotojų asociacijos narės.

Daugiau nuotraukų (1)

Darius Jokubauskas, Dalia Zilinskienė ("Supernamai")

Aug 7, 2013, 5:50 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 2:22 AM

- Su kokiais sunkumais susiduria Lietuvoje dūmtraukių gamintojai?

- Tomas Varnas (T.V.) Lietuvoje yra išvešėjusi nekokybiškų, nelegalių, nesertifikuotų dūmtraukių rinka, nepakankama valstybės institucijų vykdoma dūmtraukių rinkos ir statybos kontrolė. Prie tokios netvarkos nemažai prisideda ir dūmtraukių projektavimo, montavimo ir eksploatavimo aiškių taisyklių nebuvimas. Šiuo metu galioja morališkai pasenusios prieš 15 metų patvirtintos „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“, be to, teisės aktais neapibrėžti dūmtraukių montuotojų kvalifikacijos įvertinimo ir atestavimo reikalavimai.

- Ką būtina žinoti statybininkams, norintiems pasirinkti tinkamą dūmtraukių įrangą ir teisingai ją sumontuoti?

- T.V. Priešgaisrinio saugumo požiūriu dūmtraukių parinkimas ir montavimas – vienas atsakingiausių pastato statybos etapų. Todėl asmenys, montuojantys dūmtraukius, privalo būti šios srities specialistais, turėti pakankamai praktinių ir teorinių žinių apie dūmtraukiams keliamus reikalavimus ir montavimo ypatumus. Montuotojas turi būti susipažinęs su dūmtraukių ir šildymo įrenginių eksploatavimo charakteristikomis, teisės aktais, reglamentuojančiais dūmtraukių projektavimą, montavimą ir priežiūrą. Dūmtraukius reikia rinktis labai atidžiai, nes nesandarūs ir iš netinkamų medžiagų pagaminti dūmtraukiai bet kuriuo eksploatavimo etapu gali tapti apsinuodijimų priežastimi ar net sukelti gaisrą. Dažniausiai dūmtraukių eksploatavimo nesklandumų kyla dėl prastos gaminių kokybės, nepakankamos montuotojų kvalifikacijos, netinkamo dūmtraukių eksploatavimo.

- Kokių klaidų daro statybininkai ar užsakovai? Kaip jų išvengti?

- T.V. Išskirčiau penkias pagrindines klaidų grupes:

1. Dėl kompetencijos trūkumo ar bandymo sutaupyti saugumo sąskaita dažnai pasirenkami ir montuojami iš netinkamų medžiagų pagaminti nekokybiški, laboratorijose neišbandyti dūmtraukiai. Dėl to labai padidėja rizika žmonių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Būtina rinktis tik sertifikuotą produkciją, nes pagal galiojančius teisės aktus į Lietuvos rinką gali būti tiekiami tik atitinkantys ES standartų reikalavimus, CE ženklu paženklinti dūmtraukiai. Pirkėjui turi būti pateikiamos atitikties deklaracijos, kuriose nurodoma detali informacija apie dūmtraukio eksploatavimo parametrus, taip pat montavimo ir naudojimo instrukcijos.

2. Konkrečiam šildymo įrenginiui parenkama netinkama dūmtraukių sistema, kai neatsižvelgiama į eksploatacines šildymo įrenginio ir dūmtraukio sistemos charakteristikas.

3. Teisės aktų ir dūmtraukio gamintojo instrukcijų reikalavimų nesilaikymas montuojant dūmtraukį, pvz., neišlaikomi saugūs atstumai nuo dūmtraukio iki degiųjų medžiagų, naudojamos netinkamos papildomos medžiagos.

4. Netinkamo arba prastos kokybės kuro vartojimas. Pavyzdžiui, deginant drėgnas malkas susidaro daug suodžių, o deginant buitines atliekas susidaro agresyviųjų medžiagų, ardančių tiek dūmtraukį, tiek šildymo įrenginį.

5. Dūmtraukių nevalymas nustatytu periodiškumu. Dūmtraukius reikia valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius šildymo sezono metu ir prieš šildymo sezoną. Nevalytuose dūmtraukiuose kaupiasi suodžių, kurie ilgainiui užsidega. Degant suodžiams dūmtraukyje pasiekiama apie 1000 °C temperatūra, todėl kyla didelis pavojus saugumui.

- Kokius produktus gamina jūsų įmonė? Kuri produkcija turi didžiausią paklausą?

- T.V. Mūsų įmonė gamina nerūdijančiojo plieno dūmtraukius ir įdėklus. Esame sukūrę 18 skirtingų sistemų, tinkamų įvairiems poreikiams. Vienas įdomesnių sprendimų – kaminų lanksčiųjų įdėklų sistema. Ji įrengiama renovuojant esamus mūrinius dūmtraukius, ypač tais atvejais, kai dėl jų kreivumo neįmanoma sumontuoti standžių įdėklų. Kokią sistemą pasirinkti, visų pirma priklauso nuo rinkos.

Lietuvoje populiari ovalių įdėklų sistema, nes dar sovietiniais laikais statytuose pastatuose mūrinės šachtos skerspjūvis buvo vienos plytos formos. Į tokią šachtą didelio skersmens apvalaus įdėklo neįdėsi, o toks, koks telpa, nesudarys pakankamos traukos. Taigi kuo labiau stengiamasi išnaudoti visą skerspjūvį. Pavyzdžiui, Baltarusijoje ar Rusijoje dabar gausiai statomi nauji daugiabučiai su dujinio šildymo sistema.

Ten montuojamos koncentrinių dūmtraukių sistemos. Norvegijoje masiškai renovuojami seni pastatai, jų šachtos kreivos, taigi ten tinka lankstūs plieniniai įdėklai. Eksportas sudaro apie 75 % mūsų įmonės apyvartos, todėl, norėdami išlaikyti ir dar padidinti eksporto apimtis, turime prisitaikyti prie užsienio klientų poreikių.

- Kokios yra pagrindinės modulinių keraminių dūmtraukių savybės? - Antanas Deivikas (A. D.) Moduliniai keraminiai dūmtraukiai yra šiuolaikiniai produktai. Jie susideda iš trijų komponentų: keramzitbetonio bloko, izoliacinio demblio ir keramikos viduje. Šiuos dūmtraukius paprasta montuoti, eksploatuoti ir prižiūrėti. Kai kaminai mūriniai, dažniausiai sumontuojama stačiakampė šachta. Kylant dūmams šachtos kampai užsipildo suodžiais ir kitomis apnašomis, dėl to vėliau kyla didesnė gaisro rizika. Moduliniai dūmtraukiai yra iš apvalios formos keramikos, juose suodžių susikaupia mažiau, o juos išvalyti yra kur kas paprasčiau. Tokie dūmtraukiai yra ilgaamžiai ir kas svarbiausia – saugūs.

- Esate Lietuvos nacionalinės židinių ir dūmtraukių montuotojų asociacijos valdybos narys. Kokią veiklą asociacija plėtoja produktų saugumo srityje?

- A. D. Asociacija daug dėmesio skiria vartotojų švietimui. Visada pabrėžiame, kad gaminiai turi būti sertifikuoti, atitikti kokybės ir saugumo reikalavimus. Potencialūs pirkėjai turi suprasti, kokią riziką prisiima rinkdamiesi nesertifikuotą, nelegalų produktą. Saugumui visada skiriama daugiausia dėmesio.

- Kokių priemonių imamasi prieš nelegalios, nesertifikuotos produkcijos platintojus?

- A. D. Nelegalios produkcijos platinimo ir reklamavimo atvejų daugiausia pasitaiko metalinių dūmtraukių srityje. Asociacija raštu jau kreipėsi į keletą tokių platintojų, informacija taip pat perduota atitinkamoms institucijoms, visų pirma Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai. Taip pat aktyviai bendradarbiaujame ir su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, kitomis įstaigomis. Siekiame, kad mūsų šalies rinkoje konkuruotų tik legalūs, kokybiški ir saugūs produktai.

Daugiau apie namus, jų statybas ir rengimą skaitykite https://www.supernamai.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.