Alkis – geriausias botagas
Čia aš ne apie tai, kad miršti iš bado ir svajoji apie karbonadą. Tiesiog neturėdamas kitų perspektyvų pradedi savo verslą, kaip vienintelę galimybę išgyventi. Ir tik tuomet, kai jau prarandi viltį, kad išvis ką nors uždirbsi, tačiau ir trauktis neturi kur, dažniausiai pasipila pinigų lietus. Panašiai, kaip beviltiškai nevykusiai suomių kompanijai „Rovio“ paskutiniu kvėptelėjimu pavyko pavergti pasaulį „piktaisiais paukščiukais“.
Na, o jei esi išsimokslinęs, protingas, viską išmanai, greičiausiai badas tau negresia. Vis tiek susirasi darbą kuris neš pakankamas pajamas, garantuos finansinį stabilumą, tad ir savas verslas nevirs paskutiniu gelbėjimosi šiaudu. Svajoji apie turtus, tačiau nebadausi dėl jų. Deja, jei neaukoji kažkam visos savo esybės, tavęs negina į priekį badas, sėkmės gali ir nepasiekti.
Juk pasakyta: tik drįsęs nueiti per toli sužino, kiek toli gali nueiti.
Neišmanai – atidžiau klausai
Kiekvienas pradėjęs savo verslą mėgina mokytis, kaip prasimušti šiame pasaulyje. Jei jums šis teiginys tinka – galite pradėti. Jei manote, kad jau mokate – pradžia nekokia.
Aišku, besimokantieji daro krūvas klaidų, tačiau galiausiai tik jie ir „padaro pinigą“. Pirmiausia, todėl, kad sutrikę ir nesuprasdami, nuo ko pradėti, ieško pagalbos.
Ar tai būtų patarimų paieškos internete, ar drąsus laiškas kitam verslininkui, skambutis draugui – neapsunkinęs savo galvos visažiniškumu žmogus ieško pagalbos. O ją gavęs įsiklauso į patarimus ir mėgina jais pasinaudoti.
Visažiniai pagalbos prašyti nemėgsta. Dar blogiau – jei kas nors net siūlo pagalbą, nuoširdžiai stengiasi patarti, jie linkę tuos patarimus ignoruoti. Patys bjauriausi tie, kurie nuolat prašo patarimų, tačiau gavę juos ignoruoja.
Galiausiai viskas baigiasi tuo, kad paprastesni naivuoliai išmoksta įsiklausyti ir į savo verslo klientų pageidavimus, o visažiniai tuos klientus išbaido savo arogancija.
Geriausia idėja – kvaila
Į nepažįstamą verslo pasaulį besiveržiantis neišmanėlis yra naivus, kaip vaikas. Taip, jį lengva apgauti, jo nevertina rimtai, tačiau dėl savo naivumo jis pasiryžęs griebtis įgyvendinti visas į galvą šovusias idėjas, nesvarbu, kokios jos atrodo kvailos.
Klausiate, kokia nauda iš kvailų idėjų? Labai paprasta – kažkodėl pastebima tendencija, kad naujas verslas daugiausia uždirba būtent iš pačių nelogiškiausių ir kvailiausių idėjų, kurios tikrai neturėjo pasiteisinti. Ir dar todėl, kad protingos idėjos jau seniai šovė į galvą kažkam kitam.
Na, o visažinius naivumo stoka čia ir „papjauna“. Viena vertus, jie atmeta visas kvailas idėjas, nes puikiai suvokia ir apskaičiuoja, kokios jos beviltiškos. Kita vertus – jie priversti atmesti ir protingas idėjas, nes žino, kad jos jau seniai įgyvendintos.
Išgelbėti galėtų beribė vaizduotė, tačiau ir ji dažnokai laikoma kvailais svaičiojimais. Taigi, ir vėl žiniukas pralošia – jam tiesiog trūksta lankstumo griebtis netradicinių verslo modelių.
Tobulumui pelno nėra
Sakote, mama ir mokytojai nuo mažens kalė į galvą, kad ką darai, daryk gerai? Teisingai. Todėl ir neišmanėlis verslo pradinukas mėgina viską daryti kuo tobuliau. Beda ta, kad dėl savo neišmanymo jis tiesiog nežino, kaip tas tobulumas atrodo.
Lygiai, kaip pirmą kartą inkilą kalantis penktokėlis jį sukals greičiau negu patyręs stalius (aišku, nusimuš ir vieną kitą pirštą), taip ir apie visus smulkius trūkumus nemąstantis verslininkas darbą pradės greičiau negu visažinis perfekcionistas.
Kodėl netobula pradžia geriau? Pirmiausia todėl, kad tik pradėjus dirbti paaiškės, kad tobulumui ribų nėra, tad jis greičiau siektinas, o ne pasiekiamas tikslas. Tad mėginant viską iškart padaryti tobulai, gali niekada taip nieko ir nepadaryti.
Panašiai atsitiko ne vienam mano pažįstamam muzikantui, kurie, tikėdamiesi, kad publikai galima rodytis tik tobulai įvaldžius grojimo techniką, taip ir liko rūsyje iki senatvės. O kai galiausiai išlindo, paaiškėjo, kad pasaulis jau kvėpuoja visai kitu ritmu ir jų tobulumas tiesiog niekam nebereikalingas.
Taigi, visažinis, galiausiai nutaręs, kad jo verslas pakankamai tobulas ir jį jau galima siūlyti klientams, gali tragiškai nusivilti pamatęs, kad ilgai ir brangiai kurtas produktas tiesiog niekam nereikalingas. O pinigai jau iššvaistyti, keistis nėra nei laiko, nei galimybių, lieka pagiežingai žiūrėti, kaip nevykusiais pusgaminiais prekiaujantis ne toks išmanus kolega žeriasi turtus.
Pradėjęs iškart turi vietos manevrui, gali sparčiai keistis ir keisti, tobulėti atsižvelgdamas į paklausą, tad naivumas ir vėl laimi.
Neįtikėtini, bet ne tikėtini
Dar vienas verslo Merfio dėsnis – jei tikiesi, kad kažkoks projektas tau atneš krūvas pinigų, jis greičiausiai nepavyks. Užtat, kai nesitiki nieko, gali uždirbti kalnus.
Pirmiausia todėl, kad suvokdamas savo neišmanymą ir dėl to per daug nesitikėdamas, naivuolis nesapnuoja būsimų turtų, kuriuos būtinai atneš puikus jo planas. Atvirkščiai – jis praktiškai nemiega, o dirba ir dirba, vis mėgindamas kažkaip rasti kelią į sėkmę.
Ir žinote, kas įdomu – senų bambeklių išmintis pasiteisina: kai dirbi daug ir sunkiai, galiausiai pasieki gerų rezultatų. Tiesiog tai trunka kiek ilgiau, nei norėtųsi.
Na, o užtikrintai pelningą idėją sugalvoję visažiniai dažnai užmina ant per didelio pasitikėjimo savimi grėblio. Verslą dažniausiai sužlugdo tos smulkmenos, kurios visuomet buvo tiesiog prieš nosį.
Ir galiausiai
Būtų labai klaidinga dabar įsivaizduoti, kad jei esi kvailas, tapsi geru verslininku. Ne – tie, kuriems pasisekė, yra tik ledkalnio viršūnė. Absoliuti dauguma bandžiusių liko po vandeniu.
Gali teigti, kad beveik visi šiuolaikiniai milijardieriai neturi aukštojo išsilavinimo. Tik neužmiršk, kad beveik visi jie savo verslą pradėjo mokydamiesi aukštosiose ir jų nebaigė dėl to, kad praturtėjo, o ne atvirkščiai.
Gali prisiminti XVIII a. JAV neraštingą verslininką Timothy Dexterį – jis buvo toks kvailas, kad klausė visų, nutarusių iš jo pasityčioti, darė visiškas nesąmones ir… nuolat turtėjo (jo istoriją aprašiau milijonieriai-1-pakartok-jei-gali-ir-jei-nori.htm"="">milijonieriai-1-pakartok-jei-gali-ir-jei-nori.htm"" target="_blank">čia). Tačiau jei esi kvailas, kaip jis, vis tiek negali perskaityti, kas čia parašyta.
Tikroji šios pamokėlės esmė ne ta, kad privalai būti kvailas ir tau pasiseks, o ta, kad jei jautiesi visažiniu, tau tikrai nepasiseks. Sėkmingiausi pasaulio investuotojai ir verslininkai tuo ir pasižymi, kad įgiję patirties jie sugeba netapti visažiniais.
Taigi, protas verslui gali ir padėti, jei to proto yra pakankamai, kad sugebėtum išlikti naivus, paprastas ir drąsus. Tačiau, kai protingai pagalvoju, tai darosi taip baisu kažką pradėti, kad… Ne, geriau tegul tuo užsiima ne viską apgalvojantys naivuoliai, o aš užsiimsiu tuo, kad mokysiuosi jiems nepavydėti.
