Tačiau net jei Vyriausybė atvers kelią tokiai rinkliavai, surinktų pinigų nepakaks apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro grėsmės pasienyje su Baltarusija.
Kasdien dezinfekavimo priemonės kainuoja 17 tūkst. litų. Lietuvos Vyriausybės tam skirti pinigai baigsis šią savaitę. Iš viso dezinfekavimo kilimėliams ir specialiems skysčiams iki šiol buvo skirta 750 tūkst. litų.
Medininkų pasienio punkte antradienį lankęsis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad trūkstamų lėšų klausimą Vyriausybė spręs artimiausiame posėdyje – bus svarstoma galimybė, ar leisti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) rinkti mokestį iš įvažiuojančiųjų iš Baltarusijos į Lietuvą.
„Vyriausybėje yra parengtas nutarimo projektas, kuris leistų rinkti rinkliavas už šią procedūrą. Kai Vyriausybė susirinks į posėdį kitą savaitę, spręsime, ar priimti tokį nutarimą. Aš manau, kad reikės priimti“, - kalbėjo J.Olekas.
Pasienyje jau kuris laikas dezinfekuojami visi automobiliai, bet ir specialiu kilimėliu turi pereiti iš Baltarusijos į Lietuvą atvykstantys žmonės.
„Jei reikės, ir mokėsime tą rinkliavą. Mano darbdavys mokės. Juk reikia kažkaip saugotis nuo ligų“, - sakė vilkiko su baltarusiškais numeriais, jau kirtusio Lietuvos sieną, vairuotojas Viktoras.
Tiesa, kiti kalbinti vairuotojai buvo kur kas griežtesni.
„Nei Rusijoje, nei Baltarusijoje nėra jokio maro. Čia tiesiog noras parodyti, kad iš purvinos šalies įvažiuojame į švarią. Maras yra tik Japonijoje. O pinigus Lietuva ims už nieką.
O dezinfekuoti, jei nori, tegul dezinfekuoja. Tai Lietuvos problemos. Kai Rusija ar Ukraina dezinfekuodavo ratus, pinigų juk neėmė“, -- kalbėjo iš Rusijos atriedėjusio krovininio automobilio vairuotojas Valerijus.
„Dėl maro viskas aišku. Dezinfekcija reikalinga. Tegul ima ir mokestį, jei jau taip reikia. Tačiau tai užims daugiau laiko, mums dar ilgiau teks laukti eilėje pasienyje.
Kita vertus, manau, kad mums dezinfekcija turėtų būti nemokama, o išlaidomis turėtų pasirūpinti Lietuva ar visa Europos Sąjunga“, -- kalbėjo bent du kartus per mėnesį Baltarusijos ir Lietuvos sieną kertantis vilkiko vairuotojas Viktoras. Anot vairuotojo, išlaidos dezinfekcijai galėtų būti padengiamos iš kelių mokesčio.
Pranešimų apie afrikinį kiaulių marą gauta apsčiai, kad tai keltų nerimą Lietuvai, o drauge ir visai ES. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus, jei maras įžengtų į Lietuvą, tai grėstų dideliais ekonominiais nuostoliais.
„Jei afrikinis kiaulių maras kirstų Lietuvos sieną, mūsų šalies laukia dideli ekonominiai nuostoliai. Kalbėjau su oficialiais Rusijos atstovais, jie sakė, kad būtų uždraustas produkcijos importas iį visos ES“, - grėsmės mastą apibūdino VMVT vadovas Jonas Milius.
Baltarusijoje kol kas oficialiai patvirtinti du afrikinio kiaulių maro židiniai, tačiau Lietuvą vis pasiekia pranešimai apie šios ligos protrūkį, kurių nepatvirtina oficialios institucijos.
„Prognozuoti, kiek tokia padėtis galėtų trukti, nežinia. Tačiau kaip rodo kitų šalių patirtis, tai gali trukti ir 50 metų. Ši liga yra labai sudėtinga, klastinga, jai nėra vakcinos“, - pavojaus mastą apibūdino J.Milius.
Anot J.Oleko, kol kas pasienyje taikomos saugos priemonės yra pakankamos. Jis sakė, kad bus kalbama ir su medžioklės specialistais, norint kontroliuoti pavojingos ligos pavojų.
Lietuva prašo EK 13,5 mln. eurų (46,6 mln. litų) finansinės paramos, iš jų 10 mln. eurų (34,5 mln. litų) finansinės paramos tvorai, kuri stabdytų šernų migraciją iš Baltarusijos.
Kol parama nėra skirta, šernų medžioklė neribojama, tačiau medžiotojų būreliai juos medžioja tik savanoriškai.
Dabar institucijos nesutaria, kas turi pasirašyti medžioti šernus įpareigojantį nurodymą, nes šalyje nėra paskelbta ekstremali situacija dėl galimo afrikinio kiaulių maro užkrato.
VMVT suskaičiavo, kad profilaktikos priemonėms Lietuvai iš viso reikia apie 14 mln. eurų (apie 48 mln. litų).
Iš jų apie 3,5 mln. eurų (12 mln. litų) prireiks pasirengti žiemai, - pastatyti angarus, kuriuose bus dezinfekuojami iš Baltarusijos riedantys vilkikai. Dar apie 0,5 mln. eurų (1,7 mln. litų) reikės dezinfekavimo priemonėms. Dar apie 10 mln. eurų (34,5 mln. litų) kainuotų tvora.
