Iki įsigaliojant šiam įstatymui lietuviai sukosi, kas kaip išmanė - dar pernai žiniasklaidoje buvo aprašytas ne vienas „bankrotinio turizmo“ atvejis, kai prasiskolinę žmonės šeimomis važiuodavo į kitas šalis bankrutuoti.
Viena iš tokių šalių – Jungtinė Karalystė, kur lietuviai pamėgo ne tik darbuotis, bet ir atsikratyti iš paskos besivelkančio skolų šleifo. O išsivadavę nuo skolų kai kurie tautiečiai lieka gyventi svetimoje šalyje.
Žlugus verslui Lietuvoje, tapo darbuotoja Anglijoje
Lietuvė Lina nuo 2010 metų gyvena Anglijoje. Iki tol moteris vadovavo sidabro dirbinių parduotuvėms Lentvaryje, Šalčininkuose, Vilniuje ir Elektrėnuose.
„Iš pradžių viskas ėjosi labai puikiai. Atidariau vieną parduotuvę, jai sekėsi gerai, tad paėmiau iš banko paskolą, kad galėčiau plėsti verslą. Deja, kadangi pasikeitė ekonominė situacija, labai krito pardavimai. Uždariau dalį parduotuvių ir tikėjausi, kad verslas išsilaikys, bet viskas ėjo tik blogyn“, - prisiminimais dalijosi moteris.
Vien bankų paskoloms apmokėti Linai reikėjo maždaug 1,8 tūkst. Lt per mėnesį. Ekonominės krizės metu kritus atlyginimams ir įsivyravus aukštam nedarbo lygiui, moteris suprato, kad tokių pinigų Lietuvoje neuždirbs ir pradėjo dairytis į kitas šalis.
„Galvojau, į kurią šalį važiuoti. Situacija buvo tokia, kad pasirinkau Didžiąją Britaniją. 2010 metais išvykau kartu su sūnumi. Tačiau ir ten dirbant buvo labai sunku atidavinėti tą paskolą, nes būtų reikėję uždirbti daug daugiau. Galvojau, kaip spręsti šitą problemą ir internete radau tokią galimybę – 2012 metais padaviau bankroto prašymą Anglijoje“, - portalui lrytas.lt pasakojo Lina.
Įprastai norint bankrutuoti Anglijoje, reikia būti ten pragyvenus bent 6 mėnesius, taip pat pateikti įvairius duomenis (atlyginimo dydį, mėnesio išlaidas, įsiskolinimus) bankroto administratoriui.
Atsižvelgdamas į žmogaus pajamas ir išlaidas, bankroto administratorius skiria, kokią sumą nuo savo pajamų asmuo gali skirti skoloms apmokėti. Sutvarkius dokumentus, maždaug po metų asmuo būna pripažįstamas bankrutavusiu ir jam nurašomos buvusios skolos.
„Tas procesas man praėjo labai puikiai, nes jau buvau Anglijoje pagyvenusi metus ir aštuonis mėnesius. Turėjau visus dokumentus, reikiamus čekius, nes tik atvažiavus į Angliją draugė minėjo, kad viską reikia kaupti. Kadangi turėjau dokumentus, teismo procesas truko tik kelias minutes. Po to gavau bankroto administratoriaus laišką, kad bankroto procesas vyks apie metus laiko, o šiais metais, birželio dvyliktą dieną pasibaigė mano bankroto procesas“, - sakė moteris.
Tačiau kol kas į Lietuvą emigrantė grįžti nežada. Moteris šiuo metu dirba slauge senelių namuose, svarsto apie papildomų kursų lankymą – ji norėtų darbuotis odontologo asistente, bei pagerinti savo anglų kalbos žinias.
„Žinoma, pasiilgstu Lietuvos. Bet kaip viskas susiklostys, dar nežinau. Šiuo metu dirbu, planuoju mokytis ir nežinau, kaip bus ateityje. Grįžimui į Lietuvą nesakau „ne“ ir nesakau „taip“, žinot, aš niekada neplanavau ir atvažiuoti į Angliją dirbti. Galvojau, kad viskas eisis puikiai ir atvažiuosiu čia tik ilsėtis, bet matot, kaip gyvenime nutinka“, - ateities perspektyvas svarstė pašnekovė.
Finansų konsultantas: „Lietuvoje bankrotas laikomas gėda“
Finansų konsultantas Martynas Mikelėnas iš įmonės „BankrotasUK.lt“ jau kurį laiką konsultuoja Anglijoje bankrutuoti ketinančius lietuvius.
Vien šiuo metu įmonė padeda bankrutuoti 12 žmonių, dar antra tiek klientų derina sąlygas.
„Iš esmės yra dvi stambios bankrutuojančių asmenų kategorijos - tie, kurių skolos kyla iš verslo paskolų laidavimo, ir tie, kurių skolos atsiranda iš būsto paskolų. Pastarieji dažnai taip pat turi suformavę vartojamųjų paskolų krepšį, kartais ir pasiskolinę pinigų iš greitųjų kreditų bendrovių“, - portalui lrytas.lt vardijo M.Mikelėnas.
Pašnekovas tvirtino, kad bankrutuoti Anglijoje – gerokai paprasčiau ir greičiau nei Lietuvoje, jau vien dėl to, kad šioje šalyje bankroto procedūros atliekamos gerokai seniau – jau per 27 metus. Renkantis bankroto šalį, prisideda ir psichologinis aspektas.
„Šiuo metu įprasta sieti asmens bankrotą Lietuvoje su gėda - kartais girdžiu sakant, kad bankrotas yra lengvas kelias iš skolų, kuriuo pasinaudoja sukčiai. Tai tikrai neteikia komforto asmeniui, kuris yra įklimpęs į skolas.
Anglijoje asmens bankrotas yra tiesiog dar vienas įrankis, lygiai toks pat kaip vartojimo kreditas. Noriu pasakyti tai, kad jei asmuo bankrutuoja, tai nereiškia, kad šis asmuo dėl to turėtų jaustis prastesnis. Susidaro vaizdas, kad Anglijoje pirmas asmens bankrotas yra pateisinamas ir tam sudaromos itin palankios sąlygos - juk iš tiesų turėtų būti siekiama kuo greičiau atkurti prasiskolinusių asmenų mokumą ir leisti jiems grįžti į normalų ekonominį gyvenimą“, - pasakojo konsultantas.
Tiesa, jei Anglijoje bankrutuojama antrą kartą, procedūra tampa gerokai griežtesnė, o asmuo yra atidžiau stebimas ir tikrinamas.
Pašnekovas teigė, kad dėl palankių bankroto procedūrų Anglijoje ir Velse į šias šalis dirbti ir bankrutuoti atvyksta asmenys iš tų šalių, kur bankroto procedūra yra brangi ir sudėtinga – Austrijos, Vokietijos. Svarbu žinoti tai, kad norintis bankrutuoti Anglijoje žmogus turi šioje šalyje turėti savo pagrindinius interesus: darbą, verslą, šeimą.
„Kaina už pačią procedūrą priklauso nuo to, ar asmuo gali procedūrą valdyti pats, ar jam reikia konsultanto pagalbos. Galima sakyti, kad procedūros kaina asmeniui svyruoja nuo 3 tūkst. iki 18 tūkst. litų“, - pasakojo M.Mikelėnas.