Kaimiečių pragyvenimo šaltinis - grašiai už maišus obuolių

Latvijos pasienyje prigludusio Žeimelio pakraštyje prisėdusi ant obuolių maišų rymo moteris. Lietuviškai – nesupranta, latviškai nemoka, kalba tik rusiškai. Pasakoja, jog neseniai iš Rygos dėl ten kosminiu greičiu brangstančio pragyvenimo, persikrausčiusi į palatvės miestelį – Žeimelį (Pakruojo r.) rusė nuo pat ankstyvo ryto kantriai laukia supirkėjų. Gyvenviečių pakelėse ir prie Lietuvos – Latvijos pasienyje prigludusio Žeimelio gatvėse boluoja rudens gėrybių prikrautų rietuvių maišai. Kada atvažiuos supirkėjai ir kokius grašius atseikės - nežinia.

Šiemet Šiaurės Lietuvos sodai subrandino gerą obuolių derlių. Darbo neturintiems sodiečiams tai paskutinė viltis bent tai dienai užsidirbti pinigų.<br>A.Padoros nuotr.
Šiemet Šiaurės Lietuvos sodai subrandino gerą obuolių derlių. Darbo neturintiems sodiečiams tai paskutinė viltis bent tai dienai užsidirbti pinigų.<br>A.Padoros nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Algis Padora, virginija Petrauskienė

2013-09-12 17:08, atnaujinta 2018-02-22 06:44

Šiemet Šiaurės Lietuvos sodai subrandino gerą obuolių derlių. Darbo neturintiems sodiečiams tai paskutinė viltis bent tai dienai užsidirbti pinigų.

„Vieną dieną atvažiuoja vieni, kitądien – kiti. Kas jie, iš kur, kas nustato obuolių supirkimo kainas, niekas nežino ir nekontroliuoja. Moka tiek, kiek užsimano - grašius. Už kilogramą obuolių po 10 - 12 centų“,- pasakojo moteris

Šalia Lauksodžio autobusų stotelės lūkuriuoja šio bažnytkaimio ir šalia esančio Nociūnų sodiečiai.

Jau keletą dienų žmonės laukia nesulaukia supirkėjų mašinų. Vakarop palieka maišus su obuoliais čia pat, pakelėje, o iš ryto maišai supjaustyti, kaip rėčiai.

„Kur Lietuvoje, o ypač kaime surasi darbo. Dvidešimt du kilometrai nuo Linkuvos iki Žeimelio vos dvi žemės ūkio bendrovės, kuriose dirba po keliasdešimt žmonių. Pas didžiausius ūkininkus po keletą.

Kas dar gali - ne tik jaunimas, bet ir vyresnieji, emigruoja - ieško pragyvenimo sau ir šeimai. Mano vyras - Algirdas dešimt metų Švedijoje,- melžia karves, dirba visus darbus švedo fermerio ūkyje. Vieno uždarbio šeimai - neužtenka,- atvežusi keletą maišų obuolių kasdienybę dalinosi lauksodietė Valerija V.

Jeigu pavyks parduoti tuos penkis maišus onbuolių, gautus 15 litų moteris išleis maistui - duonai ir aliejui.

Jau ne viena diena nuošaliame kaimelyje - Nociūnuose gyvenanti Rita S. ir jos gyvenimo draugas Virginijus su keliais maišais obuolių pakelėje taip pat laukia supirkėjų. Darbo ir pragyvenimo šaltinių neturintiems, bet keliolikos obelų sodą auginantiems nociūniečiams tai paskutinė šeimos išgyvenimo viltis.

Kodėl alkoholinių gėrimų, vaisvandenių gamintojai ir supirkėjai siūlo itin mažas obuolių supirkimo kainas, niekas kaimiečiams nepaaiškina.

Tačiau verslininkai teigia, kad šiemet obuolių derlius kur kas prastesnis už pernykštį, o supirkimo kainos kone dvigubai didesnės. 

Po kaimus jau važinėja sunkvežimiai su priekabomis, į kurias sodininkai pila obuolius. Privačiuose soduose užaugę obuoliai sudaro pusę visų superkamų obuolių kiekio.

Šįmetis derlius, ypač pietinėje Lietuvos dalyje, yra labai menkas. Kiek geriau obuoliai užderėjo aplink Panevėžį, Biržus, Rokiškį. Taip „Lietuvos rytui” tvirtino didžiausios obuolių sulčių koncentratą gaminančios bendrovės „Vaiskona” vadovas Rolandas Sirtautas.

Vilkaviškyje įsikūrusios įmonės direktorius neslėpė, kad žaliavos produkcijai ieškoma visoje Lietuvoje.

„Šiuo metu esame supirkę tiek pat obuolių, kaip ir pernai tuo pat metu. Kaip seksis toliau, sunku numatyti.Stengiamės tiekėjus prisivilioti didžiausiomis kainomis. Jos šiais metais už superkamų obuolių kilogramą išaugo maždaug 40 procentų”, – sakė R.Sirtautas.

Pernai gyventojams už obuolių kilogramą buvo mokama vidutiniškai 10–11 centų. Gamintojai supirkėjams mokėjo 28 centus. Šiais metais toje Lietuvos dalyje, kurioje obuoliai prastai užderėjo, gyventojams mokama jau net ir po 20 centų.

Prie fabriko „Vaiskona” įrengta aikštelė, į kurią gyventojai gali vežti ir net nešti pačių užaugintus obuolius.

Verslininkams kainos atrodo didelės

„Perkame net ir kelis kilogramus, tegul tik neša”, – sakė bendrovės vadovas.Obuolių supirkimas prasidėjo ir bendrovėje „Anykščių vynas”.Praėjusiais metais čia obuoliai buvo perdirbami „Vaiskonos” užsakymu.

Tačiau šįmet nuspręsta, kad „Anykščių vynas” atgauna jėgas ir gali pabandyti obuolių sulčių koncentratą gaminti savarankiškai.Pernai ketinę atleisti 26 darbuotojus vyno gamintojai apsiribojo atsisveikindami tik su dešimčia.

Dabar, prasidėjus obuolių supirkimo ir perdirbimo sezonui, į „Anykščių vyną” laikinai dirbti buvo priimti šeši darbininkai.„Kol kas prie bendrovės vartų nėra išsirikiavusių sunkvežimių eilių. Didysis obuolių supirkimo įkarštis prasidės rugsėjo pabaigoje”, – prognozavo „Anykščių vyno” vadovas Audrius Zuzevičius.

Privatūs augintojai su 20 kilogramų maišeliu ant pečių čia nepageidaujami.Mažiausias kiekis, kurį verta atvežti į Anykščius, – 300 kilogramų obuolių.Obuolius visoje Lietuvoje superkančios bendrovės „Malus” direktorius Jonas Balčėtis tvirtino, kad supirkėjų netrūksta, konkurencija didelė.

Lietuviams koją kiša ir Lenkijos obuolių perdirbėjų pasiuntiniai. Kaimyninėje šalyje derlius irgi gerokai menkesnis nei pernykštis.

„Pakenkė karšta vasara. Kai kurių veislių obuoliai per greitai sunoko, dalis jų minkštėja ir tampa nebekokybiški”, – sakė J.Balčėtis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.