„Bankas pasakė, kad man duoti paskolą rizikinga, nes nepakankamos pajamos: norėdama gauti paskolą turėčiau uždirbti 2,5 tūkst. litų į rankas. Taip pat neturėjau sukaupto pradinio įnašo. Be to, reikia laiduotojų. Kai pasakiau, kad jais galėtų būti mano tėvai, bankams neįtiko jų amžius ir tai, kad negauna pastovių pajamų, nes jie – ūkininkai“, - pasakojo Vilniuje sekretore-referente dirbanti moteris.
Beje, tuo metu, kai bankuose tikrinosi galimybę gauti paskolą, ji kaip sykis buvo pakeitusi darbą. O tai bankams – kliuvinys. Mat viena sąlygų paskolai gauti – pusė metų vienoje darbovietėje. Ir visai nesvarbu, kad tavo darbo stažas nepertraukiamas.
„Swedbank“ skaičiavimais, vienas asmuo, dirbantis už vidutinį atlyginimą, turi taupyti daugiau nei ketverius metus, kad galėtų surinkti pradinį įnašą. Mažesniuose miestuose nekilnojamojo turto kainos mažesnės, tačiau ten yra kita problema - sudėtingiau gauti vidutinį atlyginimą. Dirbant dviese, gauti būsto paskolą tikimybių daugiau. Kadangi Jolanta netrukus sukurs šeimą, sako, jog drauge su vyru vėl mėgins laimę gauti paskolą būstui pirkti.
Dabar J.Kubiliūtė su draugu gyvena nuomojamame bute. Jį susirado internetu. „Agentūrose reikia mokėti pradinį įnašą – kam išlaidauti? Mes patys per dvi dienas susiradome būstą“, - lrytas.lt pasakojo pašnekovė.
Nebrangaus būsto ieškojusi pora rado dviejų kambarių butą už 200 litų. Tiesa, vienas kambarių užrakintas. „Nėra euro remonto, bet gyventi galima“, - sakė Jolanta.
Padėjo valstybė
30 metų šiaulietei investicijų pardavimų vadybininkei Jolantai – pasisekė labiau. Įkurtuvių nuotaikomis gyvenanti moteris neseniai apsigyveno nuosavame trijų kambarių bute, Šiaulių pietiniame rajone. Senos statybos 61 kvadratinio metro būstas su balkonu jai kainavo 83 tūkst. litų.
„Buto ieškojau apie metus-pusantrų. Man buvo svarbu, kad jo nereikėtų remontuoti ir būtų palikta šiokia tokia buitinė technika“, - lrytas.lt sakė iki tol dviejų kambarių butą už 200 litų nuomojusi moteris.
Būstą ji įsigijo su valstybės parama, pagal kurią 10 proc. suteikto kredito sumos jaunoms šeimoms iki 35 metų dengia valstybė.
Nusipirkti butą Jolanta būtų galėjusi ir savarankiškai, tačiau jo suma negalėjo viršyti 80 tūkst. litų. Kad galėtų iš banko gauti paskolą nusižiūrėtam būstui įsigyti, moteris turėjo sumokėti 20 proc. pradinį įnašą. Jei ji būtų būstą pirkusi be valstybės paramos, reikalavimai pradiniam įnašui būtų šoktelėję iki 25-30 proc. nekilnojamojo turto vertės.
Įperkamumas padidėjo
Suprantama – sprogus nekilnojamojo turto kainų burbului galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje padidėjo. Todėl būsto įperkamumo indeksas rodo, jog šiuo metu vidutinis būstas Vilniuje vidutinei šeimai yra įkandamas.
Prie to, anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, prisideda ir itin mažos paskolų palūkanos, kurios, ekonomisto prognozėmis, per artimiausius penkerius metus jau pakils iki 4,6 procento. "Kai taip atsitiks, vidutinė šeima įsigyti vidutinio būsto nebepajėgs", - Seime surengtoje diskusijoje "Būsto prieinamumas jauniems žmonėms" sakė N.Mačiulis. Antrąjį metų ketvirtį vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje buvo 2,49 procento.
Lietuvos banko duomenimis, paskolas būstui įsigyti 2012 m. yra paėmę 11,6 proc. Lietuvos namų ūkių. Vidutinis būsto pirkėjo amžius bankų asociacijos duomenims svyruoja apie 30 metų.
Lietuvos banko duomenimis, pernai vidutinis paskolos būstui įsigyti dydis Lietuvoje, palyginti su 2011 m. buvo tūkstančiu litų didesnis ir siekė 159 tūkst. litų. Natūralu – didžiausias paskolas būstui įsigyti yra pasiėmę vilniečiai. Čia vidutinė paskola siekia 212 tūkst. litų. Klaipėdoje ir Kaune vidutinė paskolos suma buvo mažesnė - atitinkamai 194 tūkst. ir 182 tūkst. litų, kitur – apie 101 tūkst. litų.
Kaip lrytas.lt sakė „DnB“ vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka, matyti, jog vidutinė būsto kredito suma tolygiai mažėja – tai lemia gyventojų galimybės įsigyti būstą ir griežtesni skolinimosi reikalavimai (pvz., privalomas reikalavimas dėl 15 proc. pradinio įnašo).
Vidutinė būsto paskolos suma 2013 m. pirmąjį pusmetį Vilniuje buvo 174 tūkst., Klaipėdoje – 149 tūkst., o Kaune – 135 tūkst. litų, t.y apie 10 proc. mažesnė nei 2008-2009 m. Dažniausiai yra skolinamasi apie 70 proc. vertės, tad vidutinė pirmojo būsto rinkos kaina svyruoja apie 200 tūkst. litų.
Banko duomenimis, vidutinis būsto paskolos gavėjo amžius - 39 metai. 2009-aisiais jis buvo 37-eri.
Vienintelis reikalavimas – kuo pigiau
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada savą stogą turintį jaunimą skirsto į dvi grupes – laimingųjų ir likusiųjų.
Pirmoji – „lyčną litą“ turinčių tėvų vaikai, kuriems pastogės prireikia baigus mokyklą ir ėmus studijuoti. Paprastai jų netenkina bendrabučio sąlygos, todėl tėvai ieško gyvenamo ploto. Jam keliami reikalavimai: arčiau centro, plotas – iki 50 kvadratinių metrų.
Neišgalintiems pirkti būsto lieka jo nuoma. Anot M.Čiulados, būsimieji nuomininkai ieško būsto, kad be persėdimo būtų galima nuvažiuoti iki universiteto. Nekilnojamojo turto brokeriai brėžia brūkšnį palei troleibusų liniją nuo Justiniškių, Pašilaičių iki Saulėtekio. Būtent šioje teritorijoje butų ieško studentai.
Natūralu, jog kiek įmanoma pigesnio būsto besidairantis jaunimas interjerui ypatingų reikalavimų nekelia. Svarbiausia, kad būtų nedidelės sąskaitos už šildymą. Daugiausia už nuomą ryžtamasi sumokėti tūkstantį litų. Jei kam pasiseka, gali susirasti pastogę už 600 litų per mėnesį.
Vakariniame Lietuvos krašte studentų užgaidos ieškant būsto nuomai tokios pat, kaip ir sostinėje – svarbu, kad būtų pigu. Tiesa, sumos, kurias pasiryžęs jaunimas mokėti už nuomojamą pastogę, nuo vilnietiškųjų skiriasi kaip diena ir naktis. Klaipėdoje tarp studentų paklausiausi butai, kurių nuoma ne brangesnė nei 350 litų, Šiauliuose – 200-300 litų.
Nuoma – prasta alternatyva
„DnB“ banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka pastebėjo tokią tendenciją: jei studentai ieško būsto rajonuose šalia mokslo institucijų, tai jaunieji profesionalai labiau domisi centrine sostinės dalimi, kurioje būsto nuoma 30-40 proc. brangesnė.
Jauna šeima ekonominės klasės būsto nuomai uostamiestyje skiria 350-600 litų, Šiauliuose – 400 litų.
Finansiškai suaugęs ir savo poreikius jau suformavęs jaunimas ima dairytis vieno dviejų kambarių nedidelio buto, pageidautina – naujos statybos, kurį ketina įsigyti. Tuomet atsiranda ir daugiau poreikių: kad būtų balkonas, vieta automobiliui pastatyti. Anot „Obet-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovo Lino Juozaičio, tik labai nedidelė lietuvaičių dalis linkusi ilgai nuomotis.
„Jei tau 35-eri, o neturi savo būsto, tai su tavimi kažkas negerai“, - mūsuose paplitusį požiūrį komentuoja „Ober-Haus“ atstovas.
Kad Lietuvoje gaji kultūrinė nuostata, jog nuoma – prasta alternatyva, patvirtina ir „Swedbank“ ekonomistas N.Mačiulis. Jo turimais duomenimis, tik 7 proc. Lietuvos gyventojų gyvena nuomojamame būste, likusi dalis – nuosavame. Europos Sąjungoje vidutiniškai 42 proc. žmonių gyvena nuosavame būste ir apie 30 proc. - nuomojamame.
Tačiau, anot N.Mačiulio, tokią situaciją lemia ne tik kultūriniai skirtumai. Dar viena priežastis – menka nuomojamo būsto pasiūla. Tuo metu kai kuriose ES valstybėse, kaip sakė N.Mačiulis, daugiabučiai statomi tam, kad jie būtų nuomojami jaunoms šeimoms, neišgalinčioms įsigyti savo būsto.
Vis dėlto „DnB“ banko atstovė J.Rojaka pastebi, jog būsto nuoma populiarėja. Tačiau reikalavimas perkant būstą turėti nustatytą dalį paskolos, kiek pagyvina ir nuomos rinką.
„Kita vertus, Lietuvoje gyventojų nuomos pasirinkimą riboja prastokai išvystyta ilgalaikės nuomos rinka. Užsienio šalyse ilgalaikė nuoma turi gilias tradicijas, nuomos kainos yra dažniau reguliuojamos, kaip nuomininkas rinkoje dalyvauja ir valstybės sektorius. Be to, nuomos rinkos aktyvumas priklauso ir nuo vidinės migracijos šalyje, o Lietuvoje yra gerokai populiaresnė emigracija“, - sako J.Rojaka.
L.Juozaitis yra pastebėjęs, jog Lietuvoje tarp 24-30 metų jaunimo, pradėjusio dairytis pirmojo būsto, paklausiausi senos statybos butai, kurių kaina – iki 150 tūkst. litų, arba naujos statybos – iki 250 tūkst. litų.
Anot pašnekovo, norą įsigyti savo būstą jauni žmonės pareiškia pradėję gyventi kartu.
"Kai kuriems padeda tėvai ar susimeta abi šeimos kartu, o uždirbantiems mažiau iš pradžių tenka nuomotis ir tik vėliau, jau pradėjus dirbti, galvoti apie būsto pirkimą“, - kalbėjo L.Juozaitis.
Jo turimais duomenimis, neremontuotas, seno išplanavimo butas Klaipėdos pietinėje dalyje kainuoja iki 120 tūkst. litų. Šiauliuose jaunos poros dairosi būsto, kuris kainuotų 60-100 tūkst. litų. Nori savo lizdelį įsikurti, o paskui gyvenimo eigoje keičia į didesnius ar net statosi namą. Nors ir mažesnės kvadratūros, bet dviejų kambarių. Perka ir seną, ir naują statybą. 30-40 metų naują statybą perka.
