Ką daryti su būsto paskola – imti šiandien ar palaukti?

Būsto paskolų palūkanos šiuo metu laikosi žemai. Taip žemai, kad vargu ar galime viltis mažesnių skaičių. Tačiau protinga būtų galvoti, kad taip gerai amžinai nebus. Lrytas.lt domėjosi, kada laukti pokyčių būsto paskolų rinkoje ir kokios palūkanų kaitos reikia tikėtis.

Metinės palūkanos, šiek tiek viršijančios 2 proc., yra mažesnės nei infliacija ir vidutinio darbo užmokesčio augimas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Metinės palūkanos, šiek tiek viršijančios 2 proc., yra mažesnės nei infliacija ir vidutinio darbo užmokesčio augimas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė

Sep 26, 2013, 8:05 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 6:21 PM

Būsto įperkamumo indeksas rodo, kad dabar vidutinei šeimai Vilniuje įsigyti vidutinį butą – įkandama užduotis. Tačiau, kaip sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, reikia turėti galvoje, kad dabar ne tik smukusios nekilnojamojo turto kainos, bet ir labai žemai laikosi paskolų palūkanos – vidutiniškai ties 2,6 proc. riba.

Vis dėlto, jei paskolų palūkanos išaugtų iki 4,6 proc., vidutinė šeima 55 kvadratinių metrų būsto įsigyti jau nebegalėtų. Ekonomistas prognozuoja, kad 4,6 proc. ribą palūkanų normos pasieks per artimiausius penkerius metus.

N.Mačiulis pripažįsta, kad pateikti prognozes penkeriems metams į priekį sudėtinga, tačiau tikėtina, jog palūkanos neliks 2,5 proc. lygio.

„Ir Europos centrinis bankas (ECB), ir Federalinių rezervų sistema bazines palūkanas pradės didinti 2015-aisiais. Iš paskos bazinėms palūkanoms pradės kilti ir tarpbankinių palūkanų normos, ir visų paskolų gyventojams normos“, – būsimų pokyčių kreivę brėžia „Swedbank“ ekonomistas.

Jis įsitikinęs: bazinės būsto paskolų palūkanos sugrįš į tą vidutinį lygį, kuris pasaulyje vyravo pastaraisiais dešimtmečiais.

Vieniems gerai, kai kitiems blogai

SEB banko vyriausioji ekonomistė Vilija Tauraitė sako, kad panašu, jog trejus metus palūkanų normų aplinka išliks palanki besiskolinantiems. Tai reiškia, kad palūkanų normos bus žemos.

„Tą galima teigti, nes ECB politika šiuo metu itin gerai prognozuojama dėl labai lėtai augančios euro zonos, dėl žemos infliacijos. Tad akivaizdu, kad yra visos sąlygos palaikyti žemą palūkanų normą dar gana ilgą laikotarpį“, – lrytas.lt sakė V.Tauraitė.

SEB grupės prognozėmis, iki 2014-ųjų pabaigos ECB palūkanų norma turėtų išlikti tokio pat lygio – nėkiek nepadidėti. „Vadinasi, prieš akis dar pakankamai didelis laikotarpis, kai būsto palūkanų normos išliks žemos. Kai kuriems vartotojams prasta euro zonos situacija išeina į gera“, – kalba ekonomistė.

Fiksuotos ar kintančios?

N.Mačiulis perspėja: prognozės apie kilsiančią būsto palūkanų normą neturėtų lemti sprendimo pirkti būstą dabar pat ar pirkimą atidėti. Taip pat svarbu suprasti, kad palūkanos, kurias moka paskolas pasiėmę gyventojai, niekada nefiksuojamos trisdešimčiai metų.

„Dabar būsto įperkamumas rodosi esantis labai aukštas, ir pasiėmus būsto paskolą ji atrodo tikrai maža, nes metinės palūkanos, šiek tiek viršijančios 2 proc., yra mažesnės nei infliacija ir vidutinio darbo užmokesčio augimas. Todėl realiai finansinės naštos asmuo beveik nejaučia. Bet reikia suprasti, kad per ilgą laikotarpį palūkanos pakils. Tad kiekvienas turi suskaičiuoti, kaip pasikeis jo mėnesinės įmokos, palūkanoms pasikeitus dvigubai. O tai per ateinančius dvejus-trejus metus tikėtina“, – sako „Swedbank“ ekonomistas.

Pasak jo, jei kalbame apie ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį, esminio skirtumo renkantis fiksuotas ar kintančias palūkanas nėra. Tik reikia turėti galvoje, kad šiandien rinkdamasis fiksuotas palūkanas penkeriems metams klientas iš banko negalės gauti pasiūlymo jų fiksuoti ties pačiu žemiausiu lygiu.

„Finansinės institucijos puikiai supranta, kad žemos palūkanos yra laikina būsena, sukelta perteklinio pinigų srauto iš didžiųjų pasaulio centrinių bankų. Tokiu atveju fiksuodami palūkanas bankai atsižvelgs į tai, kad ateityje jos didės, ir pasiūlys didesnį procentą nei dabartinis lygis“, – aiškina N.Mačiulis.

„Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gulumiauskienė sako, kad skolinantis fiksuotomis palūkanomis kaina sutariama būtent konkrečiai paskolos sumai ir konkrečiam terminui, todėl, jei žmogus vėliau pageidauja paskolą grąžinti anksčiau laiko ar nori pereiti prie kintamų palūkanų normų, jam tenka mokėti sutartyje numatytą priešlaikinio grąžinimo mokestį. Todėl tiems, kurie galvoja apie priešlaikinį paskolos grąžinimą arba ieško pigesnio paskolos varianto per visą paskolos laikotarpį, arba nemato didesnių problemų dėl galimo trumpalaikio palūkanų išaugimo, kintamos palūkanų gali būti geresnis pasirinkimas.

Vis dėlto Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius, kelia rankas už fiksuotas palūkanas.

„Jei numatysime, kad artimiausius penkerius metus palūkanų normų mažėjimo tendencijos yra mažiau tikėtinos nei augimo, vartotojas gali išlošti pasirinkęs fiksuotą palūkanų normą. Nesame apsaugoti nuo pasaulinių krizių, karų, todėl turėti santykinę ramybę bent jau santykiuose su banku yra didžiulis psichologinis privalumas“, – sako K.Kupšys.

Jis pats paskolos, kurią turės mokėti dešimt metų, palūkanas fiksavo penkeriems metams, nors turėjo galimybę tą padaryti visam laikotarpiui. K.Kupšys taip pasielgė atsižvelgdamas į tai, kad ramybė kainuoja: fiksuotos palūkanos kainuoja daugiau nei kintančios.

Dabar būstui namų ūkiams išduodamos palūkanos žemiausios per visą dešimtmetį – 2,78 procento. Tokios pat jos buvo šių metų balandį. Palūkanų rekordas pasiektas 2009-ųjų rugpjūtį. Tuomet jos siekė 8,24 proc., rodo Lietuvos banko duomenys.

SEB banko ekonomistė V.Tauraitė mano, kad per artimiausius dvejus-trejus metus rimtų pokyčių nepajus ir tie, kurių palūkanos kintančios.

Derėkitės su bankais

Jei tam, kad pakeistumėte palūkanų pobūdį, jums reikia keisti sutartį ir už tai bankas prašo papildomo mokesčio, K.Kupšys tikina, kad gerai pasiderėjus įmanoma sutarti, jog mokestis nebūtų imamas.

Anot pašnekovo, pagrindinis argumentas bankui, ketinančiam imti papildomą mokestį ar norinčiam taikyti didesnę pelno maržą – jūsų tvarkingai mokėtos įmokos. Kitas kelias – kreiptis į bankų priežiūros institucijas arba į teismą. Lietuvos bankas yra išnagrinėjęs vieną kitą kliento skundą ir kliento naudai. Be to, yra buvę, kai klientas laimėjo teismą, kuris nurodė bankui palikti mažesnę pelno maržą.

„Taip pat pravartu visas derybas su banku fiksuoti raštu. Šita partnerystė nėra lengva“, – sako asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.