Nuo seno lietuvių mėgstami jurginai žydi įvairiausių spalvų, dydžio ir formų žiedais. Jurginų kero aukštis gali būti nuo 30 centimetrų iki 2 metrų, o žiedo skersmuo – nuo kelių iki daugiau nei 20 centimetrų. Selekcininkai visame pasaulyje nuolat išveda naujų jurginų veislių, kartais išsiskiriančių ypač egzotiškos išvaizdos žiedais.
Todėl nenuostabu, kad anksčiau pagal žiedo formą jurginai buvo skirstomi į vienuolika grupių (kaktusiniai, nimfiniai, pomponiniai, rutuliniai, dekoratyviniai ir t.t.), o dabar suskaičiuojama jau devyniolika grupių.
Jurginus žmonės mėgsta ir dėl jų nereiklumo. Pagrindiniai darbai juos auginant – rudenį iškasti, o pavasarį vėl pasodinti. Lietuvos klimato sąlygomis dirvoje jurginai nežiemoja. Todėl po pirmųjų šalnų, o jei ruduo gražus ir nešaltas, tai maždaug po spalio 10 dienos rekomenduojama juos kasti.
Po pirmųjų šalnų dažniausiai kuriam laikui įsivyrauja sausi ir saulėti orai. Tuomet pats laikas pasirūpinti jurginais.
Pirmiausia daržo šakėmis atsargiai, kad nekliudyti gumbų, iškeliamas visas jurgino kelmas iš žemės. Tuomet nupjaunami stiebai, prie gumbo paliekama maždaug gero sprindžio ilgio galais. Labai svarbu nepažeisti vadinamojo gumbo kaklelio (jis yra ten, kur iš gumbo išauga stiebas), nes kitąmet jurginas gali nebeišdygti. Dėl šios priežasties nerekomenduojama paėmus už stiebų bandyti nupurtyti nuo gumbų žemes.
Labai svarbu paženklinti mažaūgius ir aukštus jurginus, kad kitąmet žinotumėte, kuriuos reikia sodinti priekyje, o kuriuos – tolėliau.
Kai gumbai apdžiūsta, nubyra didžioji dalis žemių. Tuomet rekomenduojama kiekvieną jurginą pamirkyti kalkių skiedinyje. Tokiu būdu jie dezinfekuojami, apsaugomi nuo ligų Jam pasigaminti tinka medeliams baltinti skirtas gesintų kalkių ir vario sulfato mišinys, tik į jį reikia pilti mažiau vandens, kad išeitų stipresnės koncentracijos skiedinys. Tuomet jame pamirko kiekvieną gumbą ir vėl apdžiovinusi deda į dėžutes ir neša į rūsį.
Jurginai geriausiai per žiemą išsilaiko rūsyje, kuriame temperatūra ne aukštesnė nei 8 laipsniai šilumos. Jei patalpa sausa, gumbai sudžius, jei rūsys šaltesnis ir drėgnas, gėlės ims pūti.
Norėdami jurginų padauginti, jų gumbus skirstykite maždaug sausį–vasarį. O į atvirą dirvą šios gėlės sodinamos jau praėjus pavasarinių šalnų pavojui, gegužės mėnesį.
Jurginai geriausiai auga saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Toje pačioje vietoje juos galima sodinti 2–3 metus, vėliau geriau rasti kitą vietą, kad nepradėtų pulti ligos ar kenkėjai.
Tarp duobių, iškastų jurginams, reikia palikti maždaug 40–50 centimetrų tarpą, o tarp gėlių vagų
Rudenį, po pirmų šalnų, reikėtų iš gėlyno iškasti ir kardelius, galtonijas.
O ilgai žydinčiomis oranžinių žiedų šakelėmis vasarą džiuginusias mombretes reikia iškasti vėlai, nes jų vegetacijos laikas ilgesnis.
Iškastų kardelių, galtonijų stiebus reikia nukirpti paliekant apie 1–2 cm kotus prie gumbasvogūnio.
Vėliau juos apie porą savaičių reikia džiovinti kambario temperatūroje, o per žiemą laikyti ne aukštesnėje nei 5 laipsnių temperatūroje, kad nepradėtų vystytis tripsai, galintys pažeisti gumbasvogūnius.
