Panevėžio ūkininką maitina triušių ferma

Pas Panevėžio rajone, Ėriškiuose, įsikūrusį ūkininką Eduardą Kubilių žmonės iš visos Lietuvos skuba ne tik triušienos ar kailinių kepurių, bet ir tepalų skausmui malšinti.

Šiuo metu Kubilių šeimos triušių fermoje auga daugiau nei dvidešimties veislių triušiai – įvairių spalvų, kailių struktūros.
Šiuo metu Kubilių šeimos triušių fermoje auga daugiau nei dvidešimties veislių triušiai – įvairių spalvų, kailių struktūros.
Daugiau nuotraukų (1)

Kristina Ragauskienė, „Lietuvos ryto“ televizija

Oct 16, 2013, 7:04 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 2:46 AM

Triušių augintojas rado receptą, kaip triušininkystę paversti pragyvenimo šaltiniu visai šeimai. Ūkininkai pasakoja, kad žmonės patys juos susiranda – jiems jau nebereikia rūpintis nei triušienos, nei kailinių gaminių realizavimu, viską klientai išperka tiesiog iš namų.

E.Kubilius, beveik prieš 17 metų pradėjęs auginti triušius, šiandien jau ir kitus moko triušininkystės subtilybių.

Pradėjęs nuo mėsinės triušininkystės šiandien ūkininkas nesigaili pakeitęs kryptį ir pradėjęs auginti kailinius triušius.

„Mėsinė triušininkystė buvo lengvesnė, bet kailinė visą laiką mintyse buvo ir vėliau, kai gyvenimas privertė, perėjau prie kailinės triušininkystės“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo vyriškis.

Šiuo metu Kubilių šeimos triušių fermoje auga daugiau nei dvidešimties veislių triušiai – įvairių spalvų, kailių struktūros.

Genetika besidomintis ūkininkas sako, jog vis dažniau ir pats ryžtasi eksperimentuoti, ieškoti naujų veislių.

„Kad nebūtų nuobodu, tai dirbi su spalvomis, teoriškai paskaičiuoji, paskui praktiškai žiūri... Taip ir azartas apima, ieškoti, išradinėti, dirbti“, – pasakojo E.Kubilius.

Ūkininkas neslepia, pragyventi iš triušininkystės šiandien tikrai galima, tik reikia noro ir šiek tiek sumanumo. Ūkininkas rodo ir savotiškas dirbtuves, kur gimsta įvairūs gaminiai iš triušių kailio – žmonių jie mėgstami dėl šilumos ir ilgaamžiškumo.

Triušių augintojas pasakoja, kad dažniausiai žmonės prašo pasiūti kepurę, pirštines, teko ir kailinius bei rankines siūti. Ne vienas Kubilių šeimos rankų darbas yra iškeliavęs į užsienį.

Tiesa, dabar pas ūkininkus žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių užsuka ne tik dėl triušienos ar šilto kailinio gaminio, bet ir tepalo iš kiškio taukų. Rita Kubilienė tvirtina, kad imtis šios veiklos nusprendė visiškai atsitiktinai.

„Žiemą eini pas šunis, maišai pašarus ir suskeldėja rankos. Taip žinokit greitai sugijo, per naktį praktiškai“, – apie tepalo efektą pasakojo moteris.

Į triušio taukus įdėjus vaistažolių, taip pat užaugintų čia pat, ūkyje, gaunasi puikūs tepalai nuo skausmo, uždegimų, dažnas juos naudoja ir kaip kosmetikos priemonę.

Ūkininkai pasakoja, kad viskas, kas gimsta jų ūkyje yra visiškai natūralu, mat šeima niekada nenaudoja jokios chemijos, triušiai šeriami natūraliais, ūkyje užaugintais pašarais.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.