35,2 proc. visų namų ūkių 2012 m. buvo vieno asmens namų ūkiai.
Šeimos su vaikais sudarė 34 proc. visų namų ūkių: mieste – 36, kaime – 31 proc. Mieste buvo daugiau šeimų, kurias sudarė du suaugę asmenys ir vienas vaikas, kaime žymiai daugiau daugiavaikių šeimų. Namų ūkiai, kuriuos sudarė du suaugusieji ir trys ar daugiau išlaikomų vaikų, mieste sudarė 2, kaime – 4 proc.
Daugėja gyvenančių iš darbo pajamų
2011 m. 2 proc. punktais padaugėjo lietuvių, gyvenančių iš darbo pajamų skaičius. 2010 m. jų buvo 55 proc., o pernai jau 57 proc.
Samdomojo darbo pajamas kaip pagrindinį pajamų šaltinį įvardijo 53 proc. visų namų ūkių.
Sumažėjo gyvenančių iš pašalpų
Iš socialinių išmokų gyvenančių namų ūkių lyginamoji dalis sumažėjo 3 proc. punktais, tiek pat padidėjo iš darbo pajamų gyvenančių namų ūkių dalis.
2010 m. socialinės išmokos pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo 43 proc. Lietuvos namų ūkių.
Ypač daug gyvenančių iš socialinių išmokų asmenų buvo vieno asmens ir dviejų suaugusių asmenų, iš kurių bent vienas buvo 65 metų ar vyresnis, namų ūkiuose.
Socialinės išmokos senatvėje buvo pagrindinis piniginių pajamų šaltinis 76 proc. dviejų suaugusių asmenų, iš kurių bent vienas buvo 65 metų ar vyresnis, ir 57 proc. vieno asmens namų ūkių, kitos socialinės išmokos – atitinkamai 5 ir 10 proc. minėtų namų ūkių tipų.
Kadangi tarp kaimo gyventojų buvo kiek daugiau vyresnio amžiaus žmonių, trečdalio kaimo namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo senatvės pensija.
Kaime gyvenančių pensininkų nuo 2010 iki 2011 m. padaugėjo 1 proc.
Pajamos didėjo
Vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos 2011 m. sudarė vidutiniškai 2370 Lt per mėnesį, o disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui – 1016 Lt per mėnesį.
Palyginti su 2010 m., disponuojamosios pajamos vienam namų ūkiui padidėjo 12,4 proc. (vienam namų ūkio nariui – 13,7 proc.).
2010 m. vienam namų ūkiui teko vidutiniškai 2193 Lt per mėnesį., o disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui – 906 Lt per mėn.
Pajamų koncentracija mažėjo
Sugrupavus visus asmenis pagal ekvivalentinių piniginių disponuojamųjų pajamų lygį, paaiškėjo, kad penktadalio turtingiausių asmenų piniginės disponuojamosios pajamos buvo 5,3 karto didesnės nei skurdžiausių pajamų penktadalio grupės.
2010 m. turtingieji pajamų turėjo 5,8 karto daugiau už skurdžiai gyvenančius.
Skurdžiausiam penktadaliui teko 7,4 proc. visų piniginių disponuojamųjų pajamų, o turtingiausiam – 39,3 procento.
Palyginti su 2010 m., skurdžiausiai gyvenančių pajamos augo 23,3 proc., o turtingiausių – 11,6 proc.
Sveikatą vertina šiek tiek prasčiau
2011 m. savo sveikatą gerai arba labai gerai vertino 46 proc. gyventojų. 2012 m. jų buvo 1 proc. mažiau.
Vidutiniškai savo sveikatą vertino tiek pat – 35 proc. lietuvių, o blogai arba labai blogai vertinančių padidėjo nuo 19 iki 20 proc.
Vyresnio amžiaus gyventojai savo sveikatą vertino kur kas prasčiau nei jaunesni. Dauguma (92 proc.) 16–24 metų amžiaus asmenų savo sveikatą vertino gerai arba labai gerai, o tarp 65 metų ir vyresnių asmenų tokių buvo tik 3 proc.
Daugiau kaip pusė (53 proc.) 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų savo sveikatą vertino blogai arba labai blogai.
Miesto gyventojai savo sveikatą vertino truputį geriau nei kaimo, tam įtakos galėjo turėti skirtinga gyventojų sudėtis pagal amžių: kaime santykinai didesnė vyresnio amžiaus gyventojų dalis.
