Įsigiję naujame Kauno kvartale trijų kambarių butą, kauniečių šeima feisbuke susirado architektų Aurėjos ir Mariaus Šlančių koordinates, mat kažkur jau buvo matę šviesus ir švarius jų sukurtus interjerus. Du vaikai ir šuniukas nepakeitė jų planų turėti baltus namus.
„Tai vaikus juk auklėti reikia, mokyti, kad nepieštų ant sienų ir geriau neliestų jų rankomis“, - šypsosi archtitektas, pats auginantis du vaikus, šunį ir katę. Be to, pasak M.Šlančiaus, balta spalva tikrai nėra ne praktiška.
Pavyzdžiui, baltas sienas galima lengviau nuvalyti nei spalvotas. Juk gruntas tai baltas. Minkštieji baldai? Juos galima nuvilkti ir išskalbti. Juk ar raudoną audinį, ar baltą išpurvinsi, - visoks ji bus tiesiog purvinas.
20 metų interjerus kuriantis architektas neseniai Kaune klausė prestižinės Pritzkerio architektūros premijos laureato, žinomo japonų architekto Ryue Nishizawos paskaitos: „Kai kažkas metro paklausė, kodėl visi interjerai Japonijoje balti, R.Nishizawa pusiau juokais, pusiau rimtai atsakė, kad pagrindiniams interjero sprendimams jie išnaudoja visus pinigus, todėl telieka viską išdažyti baltai.“
M.Šlančius prisimena laikus, kai buvo madinga spalvų kakofonija. Pavyzdžiui, plastikinėmis žaliomis dailylentėmis išklijuojamos lubos, dar interjere įvedama raudona.
Tada, gal 1996-aisiais vos parduotuvėse atsirasdavo nauja, nematyta statybinė medžiaga, architektai tuoj puldavo ją bandyti. Dabar tokių nesąmonių jie nebekrečia, jei ir atranda kokį įdomų, tarkim, italų sukurtą keramikinių plytelių raštą, neskuba jomis klijuoti visų užsakovų vonios kambarių. „Žodžiu, tobulėjame“, - šypsosi pašnekovas.
Jis pats nėra suprojektavęs nė vienų spalvotų namų, tačiau savo kuriamus švarius, paprastai dvispalvius interjerus kažkada mėgdavo pagyvinti kokia nors viena ryškia spalva.
„Dabar turime savo kryptį ir per toli nuo jos nenutolstame“, - sako M.Šlančius. Jam kaip ir žmonai labiausiai prie širdies šiaurietiškai santūrus namų stilius. O ir kauniečiams pastaruoju metu toks patinka, tad užsakymų netrūksta.
Ar nesulaukia priekaištų, kad nuobodu visada tik – balta, kremine, ruda, rusva? Ne. M.Šlančiui kokybė – tai ne žybsniai ar blyksniai ant sienų, jis kokybės siekia tobulindamas formą.
„Nors gal reikėtų atsargiai suktelėti kūrybos vairą. Sukurti kažką kitaip, ne drastiškai kitaip, bet vis dėlto kitaip“, - svarsto Marius.
