„Monetos su milžino Puntuko ir ilgaamžio Stelmužės ąžuolo vaizdais atspindi Lietuvos gamtos didybę. O senojo kuršių laivo kurėno ir raštais išdailintos verpstės vaizdai monetose - tai prisilietimas prie mūsų krašto turtingos etnografinės praeities“, - sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas antradienį Lietuvos banko Pinigų muziejuje pristatydamas visuomenei naująsias monetas.
Etnologas dr. Dainius Razauskas, kurio tekstas puikuojasi ant monetų rinkinio dėklo, visus keturis monetose vaizduojamus objektus kūrybiškai susiejo su pinigais.
Anot etnologo, nors pinigas neturėtų mums virsti stabu, bet kad jis būtų toks tvirtas, svarus ir didelis kaip Puntukas, labai pageidautina. Be to, pinigai mūsų valstybės medį, kurio syvai jie yra, turėtų padaryti drūtą kaip ąžuolas, o laivą žmogui laisvosios rinkos verpetuose ir audrose turėtų atstoti bankas. Galiausiai kiekvienas mūsų iš turimų santaupų bei pajamų „kuodelio“ verpiame savo sumanymus bei likimą.
UAB Lietuvos monetų kalykla nukaldino po 100 000 įprastos ir po 4000 kokybės proof (veidrodinis paviršius, matinis reljefas) šios programos keturių skirtingų vaizdų monetų. Iš kokybės proof monetų sudaryti rinkiniai.
Monetų dailininkas - Giedrius Paulauskis.
Monetų žiedas pagamintas iš vario, aliuminio ir nikelio lydinio, šerdis - iš vario ir nikelio lydinio.
Pirmąją kolekcinę monetą Lietuvos bankas išleido prieš 20 metų, praėjus kelioms savaitėms po to, kai atkurta Lietuvos Respublika susigrąžino istorinę nacionalinę valiutą. Tai buvo 10 litų moneta, nukaldinta iš vario ir nikelio lydinio, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą. Vėliau pradėtos leisti monetos iš tauriųjų metalų - sidabro ir aukso.
Monetų ir jų rinkinių nuo jų išleidimo dienos galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.
Tai antroji 2 litų kolekcinių apyvartinių monetų programa. Pirmoji 2012 m. programa buvo skirta Lietuvos kurortams: Birštonui, Druskininkams, Neringai ir Palangai.
