Anot jo, Lietuvos laivų statytojai priversti imtis technologiškai sudėtingų ir rizikingų projektų, kad pajėgtų išsilaikyti rinkoje. Bendrovės dukterinė įmonė „Vakarų laivų gamykla“ Klaipėdos universiteto užsakymu ėmėsi statyti aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų laivą. Ar lietuviams pavyks įsitvirtinti šiame laivų statybos sektoriuje, paaiškės netrukus.
Didžiausią nerimą Baltijos ir Skandinavijos šalių laivų statytojams kelia vis labiau pasaulinėje rinkoje įsigalinčios Azijos įmonės, siūlančios užsakovams statyti laivus mažiausiomis kainomis. Kinija, Pietų Korėja, Turkija, Vietnamas – šios šalys gali pasigirti pigia darbo jėga, nebrangiais metalais, o svarbiausia – valstybės parama.
Remia valstybė
Pietryčių Azijos šalys laivybą pripažino strategine pramonės šaka, kuri sudaro nemažą dalį valstybės eksporto. Šių šalių vyriausybės įmonėms teikia tiesioginę paramą investicijoms, tyrimams, suteikia valstybines garantijas finansavimui gauti.
„Pavyzdžiui, Pietų Korėja, kuri daugiausiai stato dujovežius, konteinervežius, nori pradėti statyti ir jachtas. Vyriausybė skyrė 2 mlrd. dolerių, kad šalis įsilietų į pasaulio prabangių jachtų statybos sektorių. Ar tai galima įsivaizduoti pas mus? Manau, kad ne“, - suabejojo A.Šileika.
Europos laivų statytojai privalo suktis be valstybės paramos, o tai, anot A.Šileikos, iškreipia rinką.
Stato brangius laivus
Europos laivų statytojai įgyvendina apie 30 proc. bendros pasaulio laivų statybos užsakymų vertės, nors pagal pastatytų laivų bendrą tonažą europiečiai užima tik 5 proc. rinkos. Senojo žemyno įmonės specializuojasi statant inovatyvius, technologiškai sudėtingus laivus.
„Serijinių krovininių laivų sektorius priklauso kinams, turkams, korėjiečiams, o mes ieškome savo vietos pasaulyje, imdamiesi sudėtingų ir rizikingų projektų. Kažkada „Baltijos laivų statykla“ per metus pagamindavo 50-70 tūkst. tonų metalo konstrukcijų. Apyvarta sudarydavo apie 140 mln. litų. Dabar mes tokių apimčių nepasiekiame, bet statome modernesnius laivus su žymiai didesne pridėtine verte ir pasiekėme dukart didesnę apyvartą“, - aiškino A.Šileika.
Darbuotojus moko patys
Užsakymų, pasak A.Šileikos, nestinga, tačiau įmonė visų jų priimti nepajėgi, nes trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Laivų statytojų specialybės Lietuvoje esą jau tapo deficitu. Atsivežti darbuotojų iš užsienio sudėtinga dėl nepalankios valstybės politikos. Teigiama, jog ši procedūra užtrunka iki keturių mėnesių, o įmonės nėra garantuotos, kad žmones pavyks laiku įdarbinti, tad negali iš anksto planuoti didesnių darbo apimčių.
Baltijos ir Skandinavijos regione šiuo metu didžiausią paklausą turi trys specialybės – laivų suvirintojai, korpusininkai ir vamzdininkai. Dėl jų kompanijos labiausiai konkuruoja.
Pasak A.Šileikos, kuo įmonė efektyviau dirba, tuo mažiau jai reikia darbuotojų. „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ šiuo metu dirba apie 450 darbuotojų. Kartais tenka jų samdyti papildomai, kad užsakymą būtų galima užbaigti laiku. Specialistų kompanija ieško bendradarbiaudama su Darbo birža, be to, yra įsteigusi savo mokymų centrą. Metų pradžioje čia darbui įmonėje pradėta rengti 115 korpusininkų ir suvirintojų. Iš jų beveik 80 žmonių priimti nuolatiniams darbui įmonėje.
„Vakarų Baltijos laivų statykla“ iki metų pabaigos baigs statyti du laivus – žvejybinį ir krovininį. Abu jie Klaipėdoje bus pastatyti nuo projekto „iki rakto“.
Šiuo metu įmonės dirbtuvėse pagal užsienio kompanijų užsakymus statomas ir laivo korpusas, taip pat laivų korpusų blokai Suomijos įmonei, statančiai kruizinius laivus. Kitos Suomijos kompanijos užsakymu klaipėdiečiai stato ir blokus ledlaužiams.
