Gamybos kontraktus su užsakovais „Kauno stiklas“ sudaro metams, nes kasdien keisti gaminamo butelio rūšies neišeina. Techniškai tai įmanoma, tačiau neapsimoka finansiškai: kuo ilgiau butelis gaminamas, tuo labiau mažėja jo savikaina. Todėl įmonė tos pačios rūšies butelį stengiasi gaminti bent dvi savaites.
Kai prisireikia keisti butelio formą, stiklo lydymo krosnis veikia toliau, o pagamintos stiklo granulės sandėliuojamos. Tai – labai kokybiška žaliava.
Stiklo lydymo krosnį „Kauno stiklas“ pasistatė pernai vasarą: visiškai išardė senąją ir per nepilnai tris mėnesius pastatė naująją. Vokiškas 25 metrų aukščio įrenginys, kuriame stiklas lydomas ir dujomis, ir elektra, atsiėjo 20 mln. litų. Dalį jų – 7,2 mln. litų iš ES fondų – įmonė gavo per Lietuvos verslo paramos agentūrą. Naujoji investicija buvo reikalinga tam, kad būtų galima išlydyti daugiau stiklo. Be to, senoji krosnis veikė per lėtai ir brokuodavo gaminius.
Kai stiklas, krosnyje pakaitintas 1563 laipsnių temperatūroje suskystėja, atkerpami du reikiamos temperatūros ir svorio stiklo lašai. Jie siunčiami į ruošinio formą, tuomet – į gaminimo formą, apipurškiami medžiaga, kad butelis būtų skaidrus. Galiausiai išlietas butelis patenka į atkaitinimo krosnį. Iš jos gaminys išvažiuoja po valandos: krosnyje palaipsniui krenta butelio temperatūra, stikle nesusidaro įtempimai, jis nedūžta.
Kol stiklą lydė senoji krosnis, „Kauno stiklas“ negalėjo gaminti plonasienių – lengvesnių, todėl labiau eksportui tinkančių – butelių.
Pats „Kauno stiklas“ į užsienį išveža daugiau nei pusę produkcijos. Stambiausios rinkos – Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija ir Švedija.
Įmonės direktorius Evaldas Sauliūnas skaičiuoja, jog šių metų apyvarta turėtų siekti 40 mln. litų. Tai 5 mln. litų daugiau nei pernai.
Šiandien per parą „Kauno stiklas“ pagamina 130 tonų produkcijos. Iš jų 80 tonų išliejama iš stiklo duženų.
„Būtų galima ir daugiau butelių pagaminti iš duženų, tačiau jų tiek nesurenkama. Duženų reikia ne tik mums, bet ir „Panevėžio stiklui“, kuriam tinka tik skaidrus, o ne spalvotas stiklas. Apie galimybę atskirti vienokį stiklą nuo kitokio svarstėme ir mes, tačiau tam reikia 1,5 mln. eurų investicijų“, - pasakojo „Kauno stiklo“ direktorius E.Sauliūnas.
Į šių metų pabaigą duženas įmonei pradėjo siūlyti latviai ir estai.
Kai pristinga stiklo duženų, „Kauno stiklas“ tarą gamina iš kvarcinio smėlio, kurį perka iš Anykščių arba Baltarusijos. Tiesa, kvarcinis smėlis iš kaimynų tinkamesnis stiklui lydyti. Jame mažiau geležies, o ir cheminė sudėtis pastovesnė. Nedidelę dalį kvarcinio smėlio „Kauno stiklas“ keičia dolomitu.
