Padėję indėlį į „Swedbank“ nuo vieno iki šešių mėnesių dabar nieko neuždirbsite. Žinoma, galėsite būti ramūs, kad jūsų pinigai bus laikomi saugiai ir nepaklius į ilgapirščių rankas.
Uždarbis pradės kapsėti tik turint šešių mėnesių indėlį. Tiesa, sutaupysite nedaug – 0,1 proc. Už metinį indėlį „Swedbank“ moka 0,2 proc. palūkanų.
Jas sumažino ir kiti skandinavų bankai. SEB ir DNB už indėlį iki pusės metų moka 0,05 proc., „Danske Bank” - 0,15 proc., „Nordea” - 0,4 proc.
Geriausia taupyti mažesniuose bankuose, kurie už metinį indėlį dar siūlo apie 1,5 proc.
Ekonomistas Valdemaras Katkus sako, kad nulinės palūkanos reiškia, jog laikydamas pinigus banke žmogus realiai nieko nesutaupo.
„Iš banko siūlomų palūkanų atimkite infliaciją ir gausite realias palūkanas. Kadangi infliacija dabar yra didesnė, nei moka daugelis bankų, ji sugraužia žmonių santaupas“, - kalbėjo V.Katkus.
Jis spėja, kad bankai taip drastiškai mažina palūkanas todėl, kad juos kamuoja pinigų perteklius.
„Jie ekonomikos augimo perspektyvas vertina gana kukliai, todėl neskuba skolinti pinigų, tad laisvi pinigai jiems nereikalingi“, - apgailestavo V.Katkus.
Ekonomistas daro prielaidą, kad bankai taip pat drąsiai mažina indėlių palūkanas, nes nujaučia, jog klientai niekur nepabėgs.
„Žmonės neturi laiko domėtis arba neišmano, kur būtų galima investuoti savo pinigus. Dauguma juos laiko bankuose, todėl pastarieji nemano, kad klientai išsibėgios“, - spėliojo ekonomistas.
Jis neatmeta galimybės, kad ateityje už trumpalaikius indėlius bankai gali pradėti taikyti minusines palūkanas. Apie tai Vakarų Europoje kalbama jau senokai.
