Kredito unijų atstovai 2012 metų pabaigą buvo apibūdinę kaip kredito unijų pavasarį po ilgos ir krizių iškamuotos žiemos. Dabar, vertindami 2013 metų pabaigą, unijų atstovai prognozuoja, kad atsigavimo periodas dėl sugriežtintų priemonių unijų atžvilgiu gali trukti kur kas ilgiau nei kad iki kitų metų kalendorinio pavasario. O užtrukus tokiam pavasariui iš karto gali ateiti vėsus ruduo. Vertinant 2013 metų trečiojo ketvirčio rezultatus, galima teigti, kad metų laikai unijoms darosi pakankamai darganoti.
Dėl sugriežtinimų šių metų trečiąjį ketvirtį metiniai kredito unijų sistemos paskolų portfelio bei indėlių augimai buvo mažiausi per pastaruosius 10 metų. Per pastaruosius metus – skaičiuojant paskutinius 12 mėnesių – kredito unijų paskolų portfelis augo 1,1 mln. litų (tik 0,12 proc.), indėliai – 51,3 mln. litų (tik 3,84 proc.).
„Kalbant ne tik apie Lietuvos banko sprendimus, bet ir apskritai apie visą kredito unijų veiklos reguliavimą, galima konstatuoti, kad reikalavimų kartelės neplanuojama nuleisti žemyn. Pavyzdžiui, remiantis Vyriausybės jau patvirtintomis naujojo Kredito unijų įstatymo projekto pataisomis planuojama nustatyti ne mažesnį kaip 500 tūkst. litų nuosavo kapitalo dydį vietoj dabartinių 15 tūkst. litų.
Tiesa, veikiančioms kredito unijoms šiam reikalavimui įgyvendinti siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Taip pat yra siūloma triskart padidinti mažiausią reikalaujamą kredito narių skaičių – iki 150. Įstatymo projekte numatyta ir daugiau naujų reikalavimų kredito unijų veiklai“, – griežtesnius rėmus prognozavo Fortunatas Dirginčius, 63 iš 75 Lietuvoje veikiančių kredito unijų vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininkas.
Didžiausioje unijoje – LCKU atstovai
Šių metų spalio 1 dieną Lietuvoje iš viso veikė 75 kredito unijos – trečiąjį ketvirtį, gavusi veiklos licenciją, pradėjo veikti viena kredito unija. Kredito unijos vienijo daugiau kaip 147 tūkst. narių. Lietuvos centrinei kredito unijai priklausė 63 kredito unijos, 12 dirbo savarankiškai.
Didžiausia kredito unija buvo Vilniaus taupomoji kasa, kurios valdymas šiais metais buvo sustiprintas LCKU deleguotais atstovais – į kredito uniją atėjo LCKU administracijos vadovo pavaduotoja Miglė Blažauskienė, kuri buvo paskirta Vilniaus taupomosios kasos unijos stebėtojų tarybos pirmininke, bei LCKU Teisės skyriaus vadovas Vytenis Tomkus, paskirtas Vilniaus taupomosios kasos valdybos pirmininku.
Pačios valdo riziką
Susivienijusios kredito unijos pačios įkūrė rizikos valdymo instrumentus – buvo įkurtas specialus Stabilizacijos ir Likvidumo fondas, vykdomi nuolatiniai inspektavimai, konsultacijos, veiklos rodiklių stebėsena, vykdomas konservatyvus kreditavimas.
„Priklausydamos LCKU sistemai, unijos gali naudotis ir aktyviai naudojasi įvairiais finansiniais instrumentais kapitalui sustiprinti ar likvidumui palaikyti. Pavyzdžiui, LCKU valdybos sprendimais mūsų sistemai priklausančioms unijoms yra suteiktos 23 subordinuotos paskolos bendrai 25,3 mln. litų sumai“, – sakė F.Dirginčius.
LCKU analitikai skelbia, kad kapitalo didinimas, siekiant valdyti kredito riziką bei didinti pelningumą, turi būti viena iš kreditų unijų prioritetinių sričių.
Stiprino kapitalą
Šiemet įsigaliojus sugriežtintiems veiklos riziką ribojantiems normatyvams, dauguma kredito unijų buvo priverstos savo veiklą pertvarkyti taip, kad atitiktų naujus reikalavimus. Tačiau likvidumo bei kapitalo pakankamumo normatyvai ir toliau buvo vykdomi su nemaža atsarga.
„2013 metų balandžio 1 dieną įsigaliojo sugriežtinti kapitalo pakankamumo ir likvidumo normatyvai. Apie bendrą LCKU sistemos unijų prisitaikymą prie naujų normatyvų galime kalbėti skaičiais. LCKU sistemai priklausančių 63 kredito unijų likvidumo rodiklis per metus iki 2013 metų trečiojo ketvirčio pabaigos padidėjo 2,6 proc. punkto iki 46,95 proc. – reikalaujamas minimalus rodiklis siekia 30 proc., kapitalo pakankamumo rodiklis augo 0,8 proc. punkto iki 20,69 proc., kuomet priklausomai nuo kredito unijos dydžio reikalaujamas ne mažesnis kaip 13-20 proc.“, – sakė F.Dirginčius.
2013 metų trečiąjį ketvirtį visų Lietuvoje veikiančių kredito unijų turtas padidėjo 1,7 proc. ir spalio 1 dieną siekė 2,1 mlrd. litų. Unijos šiemet ir kitais būdais stiprino savo veiklą – didino kapitalą papildomais narių pajiniais įnašais, specialaus Stabilizacijos fondo lėšomis, subordinuotomis paskolomis.
„Trečiojo ketvirčio pabaigoje Stabilizacijos fonde buvo sukaupta 7 mln. litų, per trečiąjį ketvirtį fondas padidėjo 0,9 mln. litų. Stabilizacijos fondas įkurtas 2010 metais, nuo to laiko fondo paslaugomis pasinaudota 19 kartų, o bendra pagalbos suma sudaro 10,9 mln. litų”, – sakė F.Dirginčius.
LCKU skelbia, kad unijos toliau vykdo ne tik likvidumo, bet ir kapitalo pakankamumo rodiklį, kuris nuo 2012 metų ketvirtojo ketvirčio nebuvo nukritęs žemiau reikiamos ribos.
Daugėjo klientų
Nepaisant suvaržymų, didžioji kredito unijų dalis didino klientų skaičių.
Per 2013 metų trečiąjį ketvirtį klientų skaičius visose unijose padidėjo 1305, per metus – 7787 klientais (5,86 proc.).
Iš visų LCKU priklausančių narių, per 2013 metų trečiąjį ketvirtį 41 kredito unijų paskolų portfelis augo.
Unijų tikslas – pelningumas ir efektyvumas
Kredito unijų rinkos atstovai teigia, kad nepaisant sugriežtinimų, pelninga veikla, kaupiami rezervai ir stiprinamas kapitalas kitąmet ateityje bus vieni svarbiausių veiksnių, padėsiančių unijoms išvengti nuosmukių ateityje.
„Po kai kurių bankų ir kredito unijų griūties sumažėjo gyventojų pasitikėjimas finansų paslaugų institucijomis. Siekiant atkurti pasitikėjimą, būtinos visų finansų sektoriaus dalyvių, jas vienijančių organizacijų kompleksinės pastangos, įrodančios rinkos dalyvių skaidrią veiklą, prisidedančią prie gyventojų, verslo įmonių ir visos šalies ekonominės būklės gerėjimo“, – sakė F.Dirginčius.
