Lietuva galvoja, kaip pasirodyti pasauliui už 14 milijonų litų

Ką nuvešim? Ką pastatysim? Ką parodysim? Kol kas į šiuos klausimus – jokių atsakymų. Bet jų skubiai prireiks. Mat pagaliau mūsų šalies vyriausybė patvirtino pasaulinės parodos „Expo 2015“ biudžetą. Jai pasirengti, surengti , o po to – ir išsikraustyti iš Milano skirta kone 14 mln. litų.

Estai jau turi savo pavilijono viziją - kubų ekspociciją.
Estai jau turi savo pavilijono viziją - kubų ekspociciją.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Dec 23, 2013, 11:37 AM, atnaujinta Feb 19, 2018, 5:29 PM

Italijoje, kurie 2015-aisiais parodai skirtame 100 hektarų plote sutalpins apie 140 valstybių, Lietuvai „Pasaulio alėjoje“ atrėžtas 11,5 arų sklypas. Kokį pastatą jame sulipdys statybininkai, turėtų paaiškėti po poros mėnesių.

Pasak parodos generalinio komisaro, Aplinkos ministerijos vyriausiojo patarėjo Romo Jankausko, šiuo metu pavilijono projektui sukurti konkursas jau yra paskelbtas. Iki vasario architektai turėtų sugalvoti, kokį statinį patalpinti į siaurą ir ilgą sklypą.

Jiems iškelta ir sąlyga, - nekurti jokių betoninių monumentų. Reikia „kažko tokio“, ką būtų galima lengvai pastatyti ir po pusmečio – nesunkiai išardyti.

Kaimynai - pirmesni

Kol Lietuva knaisiojosi po biudžeto kišenes, Latvija ir Estija nužingsniavo tolyn. Ir viena , ir kita jau turi savo paviljonų projektus. „Latviai paviljoną suprojektavo kaip ąžuolą. Ar mes atsidursime jo paunksmėje?“ - būgštavo R.Jankauskas.

Apskritai latviai parodai pasirengti atseikėjo gerokai daugiau pinigų, - apie 4 mln. latų (20 mln. litų). Estų parodos piniginėje – 3,7 mln. eurų (apie 13 mln. litų), o ekspoziciją sudarys 100 mobilių stendų - "dėžių".

„Šveicarai patys pirmieji įsiprašė į parodą. Vokiečiai savo 50 arų sklype jau suprojektavo „Idėjų laukus“. Čekai, kurie įsikurs vos per keletą sklypų nuo lietuvių, ką tik patvirtino idėjinį projektą. Jų biudžetas – 130 mln. Litų“, - į parodos kaimynus žvilgtelėjo R.Jankauskas.

Galvosūkis: ką parodysime?

Lietuva pasaulinėje „Expo“ parodoje 2015-aisiais dalyvaus jau 12-ą kartą, - skaičiuojant nuo 1900-ųjų. Pastarąsias penkias parodas, įvykusias atkūrus Nepriklausomybę, koordinavo Aplinkos ministerija. Italijoje vyksianti paroda – pirmoji, kurią rengiant teks ranką pridėti ir Žemės ūkio ministerijai.

Aplinkos ministerijai tenka įprasta misija – prižiūrėti pastato projektavimą, o Žemės ūkio ministerijai - sutelkti gamintojus ir parengti ekspoziciją.

Didžiosios parodos yra rengiamos kas penkerius metus ir trunka po pusmetį. Būtent Milane ir rengiama didžioji „Expo“, kurioje Lietuvai, kaip ir visoms valstybėms, teks ištverti nuo pavasario iki rudens, - nuo gegužės 1-osios iki spalio 31 d.

„Planuojama, kad parodoje per pusmetį apsilankys per 30 mln. Žmonių. Pagrindinė parodos tema - „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“. Paprastai įmonės į tokias parodas suveža naujoves. Manyčiau, kad ir mes, nenusigręždami nuo tradicijų, turime nusivežt ir naujų technologijų.

Žemės ūkio sektoriui paroda – ypač svarbi: reikia į mūsų įmones atkreipti parodos lankytojų dėmesį. Mėsos, pieno pramonė Lietuvoje – stipri, daržovių augintojai – taip pat. Tik kaip visa tai pateikti?“ - šis klausimas žemės ūkio viceministrui Mindaugui Kuklieriui, tikėtina, neduos ramybės tol, kol maisto pramonės atstovai ateinančių metų vasarį nepateiks atliktų namų darbų, - savo idėjų.

„O gal reikia sugriauti mitybos mitus? Nuvežt mėsos sūrį? Ar varškės dešros?“ - paprovokavo gamintojus viceministras.

Gamintojai nenori turgaus

Pasak mėsos perdirbimo įmonių grupės „Biovela Group“ vadovo Virginijaus Kantausko, svarbiausia tokio dydžio parodose – išvengti turgaus. Ir įrengti patrauklius stendus.

„Gal ir neblogas dalykas ekspozicijose yra medus ir kaimiška dešra. Bet žmonės, tai matydami, susidaro nuomonę, kad tai – dar neišsivysčiusi valstybė. Užtat svarbu parodyti, ant kokio tvirtumo pamato stovi mūsų maisto pramonė. Šakočiai – taip, skanu, bet ar tai – pamatas?“ - svarstė V.Kantauskas.

Anot „Klaipėdos pieno“ eksporto vadovės Aurelijos Varkalytės, jei jau lietuviai rengiasi į pasaulinę parodą, jie ten privalo parodyti, kuo yra pranašesni už konkurentus. „Tai – užduotis įmonėms. Svarbiausia sukurti Lietuvos įvaizdis. O po to pačioms įmonėms pravartu sutarti tarpusavyje, ką vežti ir kaip visa tai pateikti“, - sakė A.Varkalytė.

„Parodoje ne belgai mums, saldumynų gamintojams, yra pavojingi, bet patys italai. Jie – gurmanai.

Dirbame išvien su mokslininkais, ir šiuo tuo galime nustebinti. Galime sukurti naujovių – šokolado su aktimidijomis ar moliūgais, prigaminti kuo sveikesnių saldainių, tokių, kokių niekur kitur nėra. Bet Vakaruose idealu – šokoladas su riešutais. Ir visa kita jiems – neįdomu“, -- nuogąstavo saldainių fabriko „Rūta“ vadovas Algirdas Gluodas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.