2013-aisiais mažėjo pagrindinio Klaipėdos uosto krovinio – naftos krovos apyvarta, taip pat mažiau krauta trąšų, ro-ro tipo krovinių. Tačiau daugėjo konteinerinių krovinių.
Praėjusiais metais Klaipėdos uoste pasiektos didžiausios uosto istorijoje investicijos į uosto infrastruktūrą – iš viso investuota per 330 mln. litų. Tai skatina optimistines šių metų prognozes – neabejojama, jog dėl gerėjančių sąlygų uoste šiemet krovos apyvarta pastebimai augs.
Mažėjo naftos ir trąšų
Naftos produktai sudaro 21,2 proc. bendros Klaipėdos uoste kraunamų krovinių apyvartos. Pernai naftos produktų perkrauta 7,07 mln. tonų, t. y. 14,4 proc. mažiau nei 2012 metais.
Klaipėdos uosto vadovų teigimu, šį mažėjimą lėmė išorinės priežastys. Rusijos naftos produktų eksportas krito visuose Baltijos šalių uostuose dėl Rusijos nuostatos naftos produktus krauti savo šalies uostuose (ypač Ust Lugos uosto terminaluose).
Rusijai sumažinus naftos tiekimą Baltarusijos Mozyrio gamyklai, pastaroji sumažino gamybos apimtį, todėl sumažėjo mazuto krova ir per Klaipėdos uostą.
Pasaulinėje naftos produktų rinkoje krito perdirbamos naftos pelningumas – tai sumažino bendrovės „Orlen Lietuva“ perdirbamos naftos apimtį ir tuo pačiu eksportą per Klaipėdos uostą. Sumažėjusios „Orlen Lietuva“ gamybos apimtys taip pat turėjo neigiamos įtakos Klaipėdos uosto rodikliams: uždarius Ukrainos Lisičansko gamyklą, įmonė pradėjo į Ukrainą gabenti daugiau benzino ir dyzelino geležinkeliu. Pasikeitus logistikos grandinei, sumažėjo „Orlen Lietuva“ krova jūriniu keliu per „Klaipėdos naftos“ produktų terminalus.
2013 metų sausio–gruodžio mėnesiais Klaipėdos uoste krauta 8,52 mln. tonų trąšų. Persiskirstymas pardavimų rinkoje tarp pagrindinių gamintojų „Belaruskalij“ ir „Uralkalij“ lėmė kritusią baltarusiškų trąšų krovą – šių metų trąšų krova nuo praėjusių atsilieka daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau nors ir sumažėjęs, šis krovinys uoste išlieka gausiausias – trąšos sudaro ketvirtadalį bendros krovinių apyvartos.
Konteinerių krovos lyderis regione
Dėl nuosaikiai augančios Lietuvos ir kaimyninių valstybių ekonomikos konteinerių krova, sudaranti 13,7 proc. bendros uosto krovos, šiais metais nuosekliai didėjo: krauta 4,56 mln. tonų, t. y. 4,6 proc. daugiau nei 2012 metais. Palyginti su kaimyniniais Baltijos šalių uostais, Klaipėdos uostas – konteinerių krovos lyderis.
Remiantis bendrovės „Ernst & Young“ duomenimis, viena tona krovinių, perkrautų per Klaipėdos uostą, valstybės biudžetui užtikrina 11,23 litų pajamų. Įvertinę 2013 metų krovos rezultatus, uosto vadovai teigia, jog krovinių, perkrautų Klaipėdos jūrų uoste, srautas sudarė prielaidas valdžios sektoriui per įvairius mokesčius gauti 374,2 mln. litų pajamų.
Investicijos nuteikia optimistiškai
Klaipėdos uoste 2013 metais pasiektos didžiausios uosto istorijoje investicijos į uosto infrastruktūrą. Preliminariais duomenimis, investuota per 330 mln. litų.
Pagrindiniai infrastruktūros objektai – laivybos kanalo gilinimas ir platinimas (127,3 mln. litų), keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas (37,58 mln. litų, bendra suma – 103,998 mln. litų), „Smeltės“ laivų apsisukimo rato tobulinimas, pritaikant didiesiems laivams gilinimo darbai (78,817 mln. litų); krantinių Nr. 7 ir Nr. 8 rekonstrukcija (15,88 mln. litų); krantinių Nr. 90–96 rekonstrukcija (7,779 mln. litų), kiti objektai (62,6 mln. litų).
Šiais metais turėtų džiuginti sparti kruizinės laivybos plėtra – atplaukti į Klaipėdos uostą jau užsiregistravo 59 kruiziniai laivai, planuojamas kruizinių keleivių skaičius - 45 tūkst.
