Jungiasi didžiausios autobusų bendrovės - kas iš to keleiviams?

Lietuvoje yra per daug vežėjų autobusais ir jų neišvengiamai mažės. Tik taip bus galima nurašyti senus ir susidėvėjusius autobusus, kuriais važinėti ne tik nepatogu, bet ir nesaugu, bei kelionėje mėgautis komfortu.

Daugiau nuotraukų (1)

Saulius Jarmalis

Jan 13, 2014, 6:15 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 2:40 PM

Lietuvoje apie susijungimą pranešė dvi didžiausios autobusų kompanijos - „Kautra“ ir TOKS. Dar maždaug pusšimčiui mažesnių kompanijų ateityje gali tekti ieškotis partnerių ir jungtis.

Konkurencijos tarybai prašymą įsigyti TOKS kompaniją pateikusios bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas teigė, kad mažoms kompanijoms, turinčioms vos kelis autobusus, nėra lengva išgyventi.

Bilietų branginti neišeina

„Sukurti elektronines bilietų pardavimo, parko valdymo sistemas sudėtinga, jos tikrai brangiai kainuoja. O autobusai išvis yra viena brangiausių transporto priemonių – be milijono litų nieko gero nenupirksi.

Aišku į tuos autobusų parkus ateina ES paramos pinigai. O kaip konkuruoti mums, kai naujus autobusus perkame už savo pinigus, o kiti gauna už dyką?“ - svarstė L.Skardžiukas.

Nors vartotojai nerimauja, kad susijungus vežėjams susiformuos naujos monopolijos ir autobusų bilietai brangs, L.Skardžiukas purto galvą.

Didžiausi vežėjų konkurentai yra ne kitos kompanijos, o automobiliai, ir branginti bilietus reikštų pjauti šaką ant kurio vežėjai patys sėdi.

„Dabar žmonėms svarbu, ne tik nuvažiuoti iš vieno taško į kitą. Jie nori važiuoti naujais autobusais, renkasi komfortą. Tokie dalykai, kaip bevielis internetas autobusuose, dviračių laikikliai ir panašiai, kainuoja. Reikia ir rūpestingų, mandagių vairuotojų.

Bet bilietų branginti nelabai išeina. Sujungus įmones gaunamas sinergijos efektas, efektyvesnis administravimas ir autobusų priežiūra, kitos galimybės pirkti detales ir pačius autobusus, kai kiekiai didesni“, - portalui lrytas.lt aiškino L.Skardžiukas.

Jis neabejoja, kad Lietuvoje vežėjai bus priversti jungtis, jeigu norės galvoti apie paslaugos kokybę. Daugelyje Europos šalių dominuoja stambios bendrovės. Pavyzdžiui, 300 autobusų parkas ten laikomas vidutine įmone. Didžiausia keleivių vežimo bendrovė Lietuvoje „Kautra“ turi 230 autobusų.

Prašymą pirkti bendrovę TOKS „Kautra“ pateikė dar 2006 metais, o šios bendrovės viena į kitą dairėsi dar seniau.

Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rima Kaulėnaitė pirmadienį BNS patvirtino, kad „Kautros“ atstovai kreipėsi į tarybą, prašydami išaiškinti, ar galioja 2006 metais „Kautrai“ suteiktas leidimas įsigyti TOKS.

Anot jos, jei paaiškėtų, jog daugiau kaip prieš septynerius metus suteiktas leidimas nebegalioja, „Kautrai“ reikėtų pateikti naują prašymą. 

Konkurentai nesibaimina

Didžiausių privačių keleivių vežimo autobusais bendrovių „Kautra“ ir Tolimojo keleivinio transporto kompanijos sandoris turės įtaką rinkai, neabejoja konkurentai, rašo vz.lt.

„Turime aiškiai ir griežtai nustatytus savo tolimojo susisiekimo bei iš dalies tarptautinius maršrutus, nes veikla yra reguliuojama. Mes negalime be leidimo važiuoti maršrutais, viską reguliuoja ir maršrutų reikalingumą vertina Valstybinė kelių transporto inspekcija, todėl kiekvienas turi nišą, savotišką veiklos zoną“, – vz.lt sakė Klaipėdos autobusų parko (KAP) direktorė Jelizaveta Daugininkienė.

„Nemanau, kad mūsų įmonei sandoris turėtų esminę įtaką, nes kiekvienas vežėjas dirba savo maršrutais. Taip, mes šiek tiek konkuruojame, tačiau yra konkretūs keleivių poreikiai“, – Šiaulių „Busturas“ generalinis direktoriussvarsto Tomas Bielinskas.

J.Daugininkienės nuomone, pokyčiai vartotojams gali būti ir naudingi: „Nemanau, kad kils bilietų kaina, nes konkurencija yra didelė, vežantieji keleivius autobusais konkuruoja ir su geležinkeliais, ypač Vilniaus–Kauno maršrutu. Neturėtų brangti, būti piktnaudžiaujama, nes ne visą rinką jie turi ir neturės.“

„Po šio sandorio matome naujas įmonių plėtros galimybes. Įmonių susijungimas yra racionalus, padės sutaupyti, dirbti ekonomiškai“, - sakė L.Skardžiukas.

Paklaustas, ar „Kautra“ planuoja plėsti veiklą tarptautiniu mastu, „Kautros“ vadovas patvirtino, kad apie tai galvojama, tačiau daugiau planu atskleisti negalėjo. Įmonę taip pat domina ne tik tolimieji keleivių pervežimai, bet ir visuomeninis transportas miestuose.

Jungiasi didžiausios bendrovės

BNS skelbia, jog „Kautra“ valdo Alytaus, Prienų, Vilkaviškio autobusų parkus, bendroves „Autoturas ir ko“. Joje dirba 550 darbuotojų, ji veža keleivius 173 maršrutais Lietuvoje ir užsienyje, o  per metus perveža apie 5 mln. keleivių. 

2012 metais „Kautros“ grynasis konsoliduotas pelnas siekė 6,183 mln. litų - beveik 3 kartus daugiau nei 2011-aisiais (2,18 mln. litų), jos pajamos išaugo 12,7 proc. iki 58,958 mln. litų. 30 proc. „Kautros“ akcijų turi bendrovė „Termoizola N“, po 20 proc. bendrovės „Nordic Minds“ ir „2plius“, dar po 15 proc. - Linas Skardžiukas ir Gintautas Pakusas. 

„Toks“, kuri valdo Vilniaus autobusų stotį, grynieji nuostoliai 2012 metais sumažėjo beveik 17 kartų iki 52,9 tūkst. litų, pajamos išaugo 3,7 proc. iki 31,649 mln. litų. Registrų centro duomenimis, vienintelis „Toks“ akcininkas yra A.Paleičikas.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.