Pasak asociacijos generalinio direktoriaus Rimanto Šidlausko, klausimyną tikrai reikia tobulinti, tačiau nereikia menkinti jo svarbos: daugiau nei pusė mirtimi pasibaigiančių nelaimingų atsitikimų darbo vietoje nutinka smulkiosiose ir vidutinėse įmonėse.
„Su žmogaus gyvybe bei sveikata juokauti negalima, todėl siekiame, kad verslininkai tinkamai pasirūpintų sauga ir apie tai informuotų pareigūnus“, – sako R.Šidlauskas.
Valstybinei darbo inspekcijai atidėjus deklaracijų įteikimo datą pusmečiui, asociacija aktyviai bendradarbiaus jį tobulinant ir šviečiant verslininkus.
Šiuo metu Valstybinė darbo inspekcija yra atsakinga už 500 įstatymų ir poįstatyminių aktų įgyvendinimą. Anot R.Šidlausko, Įsivaizduokime, kas nutiktų, jei kiekvienas iš šių aktų būtų tikrinamas ir reguliuojamas atskirai? Siekiant supaprastinti institucijų bei verslininkų dalią ir buvo sukurtas šis klausimynas.
„Suprantame, kad verslininkams gali kilti daugybė neaiškumų dėl to, kaip užpildyti daugiau nei 200 klausimų turinčią formą, ir matome, kad klausimynas toli gražu nėra idealus. Pavyzdžiui, nuo jo galėtų būti atleistos ISO standartus turinčios, gamybine veikla neužsiimančios įmonės (advokatų kontoros, kanceliarijos prekių parduotuvės ir pan.). Tačiau tikime, jog tai – tinkama priemonė darbo saugos reikalavimų užtikrinimui bei jų priežiūros supaprastinimui“, – sako R.Šidlauskas.
Asociacijos atstovai susitiko su Vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi Viliumi Mačiulaičiu bei jo pavaduotoju Arūnu Lupeika. Susitikime sutarta, jog Asociacija užsiims aktyvia šviečiamąja ir prevencine veikla, teiks pasiūlymus, kaip klausimyną tobulinti. Tačiau, deja, Valstybinė darbo inspekcija nėra vienalytė institucija.
Daug daugiau pozityvios paramos ir įžvalgų pastebima sostinėje, tuo tarpu rajonuose verslininkai neretai gąsdinami baudomis, dažniau tenka abejoti inspektorių profesionalumu.
R.Šidlausko teigimu, susirūpinimą kelia ir tai, kad kaip atsakas į itin sudėtingą klausimyną jau atsirado ir tarpininkų, besisiūlančių už tam tikrą mokestį jį užpildyti. Taip sutvarkoma formalioji pusė, tačiau tikrosios problemos, susijusios su požiūriu į darbo saugą, neišsprendžiamos.
„Nenorime, kad verslininkai ir inspektoriai į klausimyną žiūrėtų tiesiog kaip į baudimo priemonę. Darbo sauga nėra formalumas, todėl tikime, jog švietėjiška veikla ir prevencija yra geriausios priemonės jai užtikrinti,“ – teigia Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius R.Šidlauskas.