Bendrovės vadovas nusistebėjo, ko važiuoti į tą Airiją, jei ir Lietuvoje galima ne mažiau užsidirbti. Griškabūdžio bendrovėje, pavyzdžiui, melžėjų atlyginimas yra 2600-3000 litų, traktorininkų - per 3 tūkst.
„Situacija stabilizavosi - žmonės pradeda grįžti iš emigracijos. Pastaruoju metu į mūsų bendrovę atėjo daug jaunų žmonių. Jaunimas stebina savo profesionalumu ir darbštumu. Gerų specialistų visada trūksta.
Mano abu sūnūs baigė mokslus ir grįžo į bendrovę. Kurį laiką jie mokėsi užsienyje, norėjau, kad įvairesnės patirties įgytų“, - kalbėjo P.Puskunigis.
Bendrovės vadovui, apgailestaujančiam, jog žemės ūkio profesijos Lietuvoje nėra populiarios, ramybės neduoda klausimai: „Kas formuoja niekinantį požiūrį į kaimo žmogų, kaimiškas profesijas? Kaip sugrąžinti jų prestižą? Reikia pradėti gerbti kaimietį ir neniekinti jo. Kartais ta panieka sklinda net ir iš politikų sluoksnio“.
Ilgametis bendrovės vadovas P.Puskunigis lankėsi įvairiose užsienio šalyse: „Nei, tarkime, Amerikoje, nei Izraelyje nepajutau, jog gyvulininkystės darbuotojas jaustųsi pažemintas dėl savo darbo. Ten karves melžia vyrai, ir tai visiems yra normalu, nes bet koks darbas yra gerbiamas“.
Griškabūdžio bendrovėje dirba per 80 darbuotojų. Tik 40 proc. iš jų yra vietos gyventojai. Kiti atvažiuoja iš aplinkinių kaimų ir net Šakių miesto.
P.Puskunigis neidealizuoja kaimo - yra Griškabūdyje ir stiklelio gerbėjų, ir tinginių. Žmogaus valia, kokį gyvenimo būdą jis renkasi.
Bendrovės vadovas neabejoja - geri atlyginimai skatina motyvaciją dirbti. P.Puskunigis teigė, jog bendrovėje nėra darbuotojo, kuriam būtų mokamas tik minimali alga.
Bendrovė verčiasi augalininkyste ir gyvulininkyste, augina pusantro tūkstančio galvijų, turi 800 melžiamų Lietuvos juodmargių veislės karvių, turi nuosavą degalinę.
Melžėjos uždarbis priklauso nuo darbo rezultatų. Jie, beje, vieni geriausių Lietuvoje - iš karvės per metus primelžiama 10 tūkst.litrų pieno.
„Ir šėrikai, ir melžėjos suinteresuoti gerais darbo rezultatais“, - pastebėjo P.Puskunigis.
Modernioje karvidėje švarutėlės raguotosios aptvare vaikšto laisvai, tyliai skambant klasikinei muzikai.
Ją parinkę mokslininkai nustatė, jog tokio žanro melodijos karves ramina, padidėja primilžiai.
P.Puskunigis juokiasi, prisiminęs vos ne anekdotu virtusį atsitikimą, kai kartą vienas fermos darbuotojas karvidėje įjungė šiam patinkančią muziką.
„Paleido popsą, tai karvės baugščiai susispietė į kampą ir stovi. Kitą dieną primilžiai sumažėjo“, - pasakojo bendrovės vadovas apie Lietuvoje žinomos dainininkės atliekamų dainų išsigandusius galvijus.
Septynerius metus melžėja dirbanti Gitana prisipažino: „Jei nebūtų šios bendrovės, tikrai jokio darbo Griškabūdyje negautume. Tuomet gal į užsienį važiuočiau. Gal ir Šakiuose būtų darbo, tačiau tokio atlyginimo negaučiau, pravažinėčiau pinigus, ir tiek“.
Jai pritarė ir bendradarbė Rima: „Labai gerai, kad yra bendrovė, ir tokius atlyginimus gauname. Kiek girdėjau, kitose bendrovėse moka mažiau. Griškabūdyje viskas vietoje - ir darbas, ir namai“. ˙˙˙
