„Iki“ parduoda visas savo parduotuves Latvijoje (papildyta)

Rudenį pasklidę gandai, kad „Iki“ verslas Latvijoje stringa, pasitvirtino. Penktadienį pranešta, kad Lietuvoje įkurtas prekybos tinklas parduoda visas savo parduotuves Latvijoje. 

Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Jan 17, 2014, 9:30 AM, atnaujinta Feb 17, 2018, 10:38 AM

Bendrovė „Palink“ Latvijoje parduodama Latvijos bendrovei „Mego“, kuri valdo nedidelį latvišką maisto parduotuvių tinklą. Akcijų pirkimo–pardavimo sandoriui dar turi pritarti Latvijos konkurencijos taryba.

Priežasčių - keletas

 Pasak bendrovės „Palink“ generalinio direktoriaus Emilio Stefanovo, įmonė toliau dirbs tik Lietuvoje.   „Priežasčių, nulėmusių sprendimą parduoti visą antrinės įmonės akcijų paketą, yra keletas. Tačiau svarbiausia – įmonė nutarė optimizuoti veiklą. Ir sutelkti dėmesį į Lietuvą, kurioje dirbama daug veiksmingiau, nei kaimynystėje“, - sakė E.Stefanovas.

Jo teigimu, „Palink“ užimama rinkos dalis Latvijoje buvo per maža, kad būtų galima sėkmingai konkuruoti su kitais prekybos tinklais. Kaimyninėje valstybėje ji turėjo 51 parduotuvę „Iki“ – penkiskart mažiau nei Lietuvoje.   „Sprendimą nebeinvestuoti į Latvijos rinką paspartino ir 2012 metais bendrovei Latvijoje neteisėtai iškelta nemokumo byla“, – sakė bendrovės vadovas.

 Estijoje „Palink“ nevykdė veiklos. Tad nuo šiol ji dirbs tik Lietuvoje.

„Mūsų šalyje, palyginti su kitais prekybos tinklais, turime daugiausia parduotuvių. „Iki“ parduotuvių plėtra čia vyksta sėkmingai, apyvarta – auga, todėl visą dėmesį sutelksim į tai, kaip stiprinti pozicijas Lietuvoje. Ir toliau plėsimės“, – planais pasidalino E.Stafanovas. Latvijoje bendrovė „Palink“ pagal dydį buvo tarp penkių didžiausių prekybos tinklų. „Palink“ grupės antrinė įmonė veiklą Latvijoje vykdė devynerius metus. Pernai jos parduotuvėse dirbo daugiau kaip 900 darbuotojų.

„Maxima“ pasiūlymo nesulaukė

Prekybos tinklas „Maxima“ nėra sulaukęs pasiūlymo įsigyti „Palink“ .

  „Rinkoje atsiranda stipresnis žaidėjas, su kuriuo skaitytis reikės visiems konkurentams. Dar anksti vertinti, kokią įtaką rinkoje turės padidėjęs tinklas, tai daug priklausys ir nuo tolimesnių veiksmų paties tinklo, - lrytas.lt komentavo „Maximos“ komunikacijos vadovė Olga Malaškeivčienė. - Dviejų parduotuvių tinklų sujungimas - neabejotinai nauda pirkėjams“.

Bandė sužlugdyti 2012 metais Latvijoje buvo bandoma sužlugdyti prekybos centrų „Iki“ ir „Cento“ tinklą valdantį operatorių „Palink“. Rygos Kuršo rajono teismas „Palink“ iškėlė nemokumo bylą remdamasis privačiu Rusijos piliečio S.Guščino ieškiniu dėl 30 tūkst. eurų (103,5 tūkst. litų) skolos.

 Nors skola buvo ginčijama kitame teisme, Kuršo teismas paskelbė nuosprendį, kad „Palink“ yra nemoki. Nutartis panaikinta tik įsikišus Europos Komisijai (EK). Latvijos aukščiausiasis teismas grąžino rajoniniam teismui persvarstyti bylą. Teismas tuomet atmetė S.Guščino ieškinį, panaikino ankstesnę nutartį.

EK oficialiai kreipėsi į tuometį Latvijos teisingumo ministrą Gaidį Bėrzinį, prašydama pasiaiškinti dėl „Palink“ nemokumo bylos ir dėl galimų Latvijos nacionalinių įstatymų prieštaravimų Europos Sąjungos teisei. Tuomet „Palink“ vadovavęs generalinis direktorius Marcelis Haraszti pareiškė, kad dėl neaiškaus bankroto įstatymo interpretavimo jokia įmonė Latvijoje nėra apsaugota nuo nepagrįstos nemokumo procedūros inicijavimo.

„Tai, kad „Palink“ palieka Latviją, tik patvirtina, kad šios šalies mažmeninės prekybos sektoriaus veikla sudėtinga, nešantis sąlyginai menką pelną. Rinka labai konkurencinga, vartotojų perkamoji galia – neaukšta, o prekybininkai privalo taikstytis su griežtomis taisyklėmis ir valstybės taikomais apribojimais“, - lrytas.lt komentavo „Rimi Latvia“ vykdomasis direktorius Valdis Turlaisas. Jis primena istorija apie mėginimą paskelbti „Iki“ nemokia. V.Turlaisas tai vertina kaip pavyzdį, jog verslas Latvijoje – pažeidžiamas, ir nei viena kompanija negali būti tikra dėl savo saugumo. Jis, kaip ir „Maximos“ atstovai, pripažįsta, jog sustiprėję konkurentai turės įtakos ir prekybos tinklui „Rimi“. Galbūt, svarstė pašnekovas, tai atsilieps ne tik produktų pasirinkimui, bet ir kainoms.

Investuotojams – šaltas dušas

Vytautas Plunksnis Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas

  „Latvija – tai rinka, į kurią krypsta lietuvių verslininkų akys. Tačiau visi mūsų šalies investuotojai po to, ką patyrė „Palink“, viską daug atidžiau matuoja ir sveria.

  Prekybos tinklą atsitraukti paskatino dvi priežastys. Viena jų – bendrovė nepasiekė rinkos lyderio pozicijų, kita – investuoti toliau nebuvo saugu.

  Kiekviename verslo sektoriuje daugiausia uždirba rinkos lyderiai. Gana gerai uždirba ir esantieji antroje pozicijoje. O tie, kuriems tenka užimti mažesnę rinkos dalį, tenka susirasti pelningą nišą. Jei to padaryti nepavyksta, investicijų grąža gali būti ir neigiama. Latvijoje „Iki“ parduotuves valdanti bendrovė nepasiekė tos rinkos lyderių - „Maxima“ ir „Rimi“ užimamų pozicijų. Nuostolinga tinklo veikla ir buvo vienas motyvų, paskatinusių pasitraukti iš Latvijos.

  Kita vertus, įmonė galėjo augti, daugiau investuodama. Bet ji pateko į nepavydėtiną situaciją, kai, turėdami 100 proc. akcijų savininkai prarado bendrovės kontrolę. Dėl smulkaus teisinio ginčo 2012-aisiais jai buvo paskirtas bankroto administratorius. Ką tokiu atveju belieka galvoti? Tik apie tai, kas gi dar gali tokioje šalyje įvykti. Tokia situacija neskatina Vakarų investuotojų klampinti pinigų tokioje šalyje.

  Vakarų verslininkai yra tarsi įpratę, kad Ukraina, Rusiją ar kitos Rytų šalys nesirūpina investuotojų apsauga. Tačiau tai, kas „Palink“ nutiko Latvijoje, ir bendrovės akcininkams, ir kitiems investuotojams kaimynų valstybėje buvo lyg šaltas dušas. Juk bet kuriai iš įmonių gali taip atsitikti? Todėl investuotojai daug atidžiau dabar viską sveria.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.