„Šiuo metu laukiame atvykstant geriausių ekspertų iš Europos. Norime jų patarimo. Prieš porą mėnesių buvo atliktas europinis auditas, - ekspertai vertino, kaip mes, gyvendami afrikinio kiaulių maro pašonėje, valdome situaciją. Ties siena su Baltarusija įsteigėme apsaugos, - 10 km pločio buferines zonas.
Ir tai, kokių dezinfekavimo – ir atomobilių, ir vilkikų, ir autobusų - priemonių ėmėmės ties siena. Sulaukėme tik teigiamo vertinimo. O dabar paaiškėjo, kad visa tai darėme ne veltui - buvome teisūs“, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius.
Šiuo metu Lietuvai labai svarbu gauti atsakymą ir į klausimą, bus ar ne skirta lėšų apsauginės tvoros, besidriekiančios palei sieną su Baltarusija, statybai.
Pasak J.Miliaus, dabar svarbiausia – likviduoti afrikinio kiaulių maro židinį gamtoje. Būdas tą padaryti yra vienintelis – iššaudyti šernus.
Šeštadienį grėsmės zonoje – Alytaus, Varėnos, Lazdijų, Druskininkų, Trakų, Šalčininkų rajonuose medžiotojai sumedžiojo 12 šernų. Tačiau nakties iš sekmadienio į pirmadienį medžioklė nebuvo sėkminga.
„Teks daryti spąstus – šernams pavilioti nupirksime pašarų“, - kalbėjo J.Milius.
Iki vasario 15 dienos iš visų minėtų rajonų negalima kiaulienos vežti nei į Rusiją, nei į Vakarus. Skersti kiaules savininkai gali, bet prekiauti mėsa jiems tenka tik Lietuvoje.
Jei iki vasario vidurio pavyks įgyvendinti planą ir pavojaus zonoje išnaikinti šernus, vadžios bus šiek tiek atleistos. Ir tam tikrą laiką po didinamuoju stiklu liks trijuose – Šalčininkų, Alytaus ir Varėnos - rajonuose esantys kiaulių ūkiai.
