Šešiose Pietų Lietuvos savivaldybėse – Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Druskininkų – įvesta valstybės lygio ekstremali padėtis. Tokiam siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Pritarimo sulaukė ir Aplinkos ministerijos pristatytas šernų populiacijos reguliavimo planas.
Ekstremaliosios situacijos operacijoms vadovaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius. Aplinkos ministerija jau uždraudė šerti medžiojamuosius gyvūnus 10 km zonoje nuo Lietuvos – Baltarusijos sienos. Šėryklos vilioja gyvūnus, todėl didėja tikimybė, kad daugiau užsikrėtusių gyvūnų gali atklysti iš kaimyninės Baltarusijos.
Medžiotojams jau nurodyta mažinti šernų populiaciją, tačiau netrukus reikalavimai dar griežtės – medžioklės plotų naudotojams bus nustatytas privalomas sumedžiotinų šernų skaičius. Už sumedžiotus ir VMVT pristatytus šernus medžiotojams ketinama skirti premijas po 250 litų už vieną gyvūną. Rusija pradėjo grasinti
Tuo tarpu Rusija paskelbė, kad nuo ketvirtadienio gali uždrausti įvežti kiaulieną iš visos Europos Sąjungos, jei pastaroji aiškiai nepaskelbs, kuriose vietose siaučia kiaulių maras.
Anot "Rosselchoztechnadzor" tarnybos atstovo Vasilijaus Lavrovskio, tarp Rusijos ir ES galioja sutartis, kad mėsa gali būti gabenama tik iš tų zonų, kuriose jau trejus metus nenustatytos užkrečiamos ligos, tarp jų - ir afrikinis kiaulių maras. Valdininko nuomone, ES veiksmai Lietuvos atžvilgiu neatitinka šios sutarties.
"Mes lauksime, kad iki sausio 30 dienos ES sustabdytų kiaulienos sertifikavimą, kol vyks derybos, kad verslas išvengtų nuostolių", - pareiškė V.Lavrovskis.
Afrikinis kiaulių maras į Lietuvą iš Baltarusijos atpėdino miško takais. Tikimybė, kad anksčiau ar vėliau šernai užkratą perneš į mūsų šalį, egzistavo nuo pat 2013-ųjų pavasario. Ar maras pateks į kiaulides?
Tai nulems ir žmonių sąžinė - laikysis jie biosaugos reikalavimų ar ne. Ir bendri visų ES valstybių į grėsmės zoną patekusių valstybių veiksmai, - ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, net Austrijos bei Rumunijos.
Ūkininkai nenujautė grėsmės
Interneto svetainėje www.krestian.ru 2012-ųjų sausyje, kai maras visu smarkumu ritosi per Rusiją, buvo rašoma apie tai, kaip gyvulių liga įkėlė koją į Rusijos Rostovo srityje esantį kaimą (pavadinimas neminimas).
Kiaules laikęs ūkininkas pasakojo apie 2011-ųjų gruodį prisėlinusią nelaimę, kurios grėsmės tuo metu niekas nesuvokė.
„Kiaulės staiga prarado apetitą, nieko nebeėdė. Netrukus jos pradėjo mėlynuoti, ir per porą dienų krito negyvos. Kaimynų tvartuose, ko gero, krito apie 300-400 kiaulių. Jas tiesiog išveždavo už kaimo ir ten sumesdavo“.
Anot kaimo gyventojų, 2012-ųjų vasarą juos buvo pasiekusios kalbos apie tai, kad kiaulės ėmė dvėsti gana didelėje, netoli kaimo buvusioje fermoje. „Gyvulius tuo metu kuo skubiau išskerdė, o mėsą – pardavė“ - prisiminė žmonės, apverkdami nugaišusius savo gyvulius.
Maro kelias
Afrikinis kiaulių maras 2007-ųjų balandį žybtelėjo vakarinėje Gruzijoje, vos ne pačioje Juodosios jūros pakrantėje, Megrelijoje. Vos per mėnesį užkratas pasklido visoje valstybėje.
2007-ųjų lapkritį afrikinis kiaulių maras buvo diagnozuotas Čečėnijoje, šernų populiacijoje, o per porą mėnesių mirtinas virusas pakliuvo ir į čečėnų kiaulių ūkius. Tuo pačiu metu jis pradėjo guldyti šernus ir piečiau Gruzijos esančiuose Armėnijos bei Azerbaidžano miškuose.
Tuomet, kai 2008-ųjų sausį afrikinis kiaulių maras keliuose čečėnų ūkiuose išguldė kiaules, aplink jo židinį buvo nustatyta 100 km spinduliu apsauginė zona. Ji negelbėjo – maras ėmė plisti gilyn, į Rusiją bei slinkti „žemyn“, į pietus.
2009-aisiais šios ligos užkratą šernai nunešė ir į Irano teritoriją.
2012-ųjų sausį už galvos stvėrėsi Ukrainos ūkininkai. Kiaules ir šernus guldanti liga šioje šalyje ir dabar nėra likviduota. Šiemet Ukrainoje užsiplieskė du nauji maro židiniai, kol kas – šernų bandose.
2012-aisiais afrikinis kiaulių maras nusėjo Rusijos regionus, - užkrato židiniai ėmė sproginėti aplink Maskvą ir plito tolyn nuo jos į visas puses.
2012-ųjų gruodį Baltarusijoje, ištyrus centrinėje jos dalyje, Baranovičių rajone kritusius šernus, buvo aptiktas afrikinio kiaulių maro užkratas. Iš pradžių buvo manoma, kad šernus pražudė trichineliozė. Tuo pat metu šioje zonoje ėmė gaišti ir kiaulės, bet dėl to buvo taip pat buvo „apkaltinta“ ši kirmėlių sukeliama liga.
2012-ųjų lapkritį šernai ėmė kristi ir ties Latvijos siena, Vitebsko srityje. Manyta, kad nuo minėtosios ligos.
2012-ųjų kovą Drohičino rajone ties Ukrainos siena viename ūkyje buvo plykstelėjęs maro židinys. Buvo aiškinama, kad jis - patikimai likviduotas.
2013-ųjų balandį maras įsimetė į baltarusių kiaulių tvartus, esančius vos už 40 km nuo Lietuvos sienos, Baranovo rajone.
2013-ųjų lapkritį Baltarusijoje, ties pat siena su Lietuva, buvo nustatytos dvi afrikinio kiaulių maro zonos, kuriose virusas šienavo šernus. Viena jų glaudėsi prie sienos ties Dieveniškėmis Šalčininkų rajone, kita – Švenčionių rajone, ties Adutiškiu.
2013-aisiais Rusijoje buvo nustatyti 77 afrikinio kiaulių maro ligos protrūkiai 14-oje šalies regionų – Jaroslavlio, Psokovo, Belgorodo, Tverės, Tulos, Maskvos, Rostovo prie Dono, Voronežo, Tambovo, Smolensko, Saratovo ir Volgogrado regionuose bei Krasnodaro krašto ir Šiaurės Osetijos-Alanijos Respublikoje.
Šiemet, sausio viduryje, įtarimų dėl afrikinių kiaulių maro protrūkio kilo Baltarusijos Smurgainių rajone, Bojarski kaime, netoli Lietuvos sienos. Ligos židinys įtartas privačioje fermoje auginamoms kiaulėms.
Neoficialiais duomenimis, jau šiemet baltarusiai kiaules naikino penkiuose Baltarusijos rajonuose nors atsakinga šios šalies institucija tvirtino, kad Baltarusijoje nustatyti tik du afrikinio kiaulių maro protrūkiai – Čiapun kaime Ivjevsko rajone, Gardino srityje bei Vitebsko rajone esančiame Kopti kaime.
Dar ne pabaiga
Ženklų, kurie bylotų apie tai, kad afrikinis kiaulių maras Rusijoje slopsta, kol kas neregėti. Anot Rusijos veterinarinės priežiūros informacinio-analitinio centro specialistų, ligos tendencijos nieko gera nežada – liga plinta vis sparčiau ir plačiau. Prognozuojama, kad šiemet, 2014-aisiais, Rusijoje užsiliepsnos dar apie 140 maro židinių.
Rusijoje yra nustatytos dvi afrikinio kiaulių maro endeminės (paplitimo) zonos. Viena jų - pietų zona. Jos centras yra maždaug ties siena su Gruzija. Anot mokslininkų, tikėtina, kad šiemet pietų endeminėje zonoje atsiras 30-60 naujų maro židinių, tuo pačiu – ir Krasnodaro krašte, kuriame jų iki šiol nebuvo.
Šiaurės endeminėje zonoje, kurios centras yra nuo Maskvos į šiaurę, naujų maro židinių laukiama mažiau - 20-45.
Manoma, kad šiemet, kaip ir pernai, marui plisti palankias sąlygas sudarys patys žmonės, gyvenantys endeminėse zonose. Jie paprastai stengiasi nuslėpti, kad gyvuliai pasiligojo. Ir paskerdžia kiaules, vos tik šios ima sirguliuoti.
Maras vis labiau plinta šernų populiacijoje. Pernai Rusijoje, ištyrus viename iš regionų 165 nušautus šernus paaiškėjo, kad pusė jų buvo užsikrėtę afrikiniu kiaulių maru.
Vakarams - neramu
„Maro sukėlėjas į ES valstybes gali patekti dviem keliais, - rašoma sausio pradžioje Rusijos Veterinarinės priežiūros informacinio-analitinio centro pateiktoje apžvalgoje. - Vienas jų – šiaurinis maršrutas: iš Baltarusijos – į Lietuvą, Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Pastarojoje yra ypač didelis kiaulių tankis“.
Taip ir įvyko. Lietuva jau suka galvą, kaip sustabdyti kiaulėms mirtiną virusą. Kitas maro maršrutas – pietinis: per Ukrainą – į Rumuniją ir Austriją.
„Yra tikimybė, kad iš Baltarusijos maras gali būti nugabentas dar į vieną Muitų sąjungos valstybę – Kazachstaną. Iš Baltarusijos kiauliena be jokių trukdžių tiekiama ir jam, ir pačiai Rusijai“, - rašoma maro paplitimo apžvalgoje.
