Žemės rinką atvėrę estai ir čekai netapo baudžiauninkais

Jeigu esi tikras žemdirbys, parodyk universiteto diplomą ir kokios patirties įgijai laukuose. Tokį apribojimą žemės pirkėjams ketina taikyti dauguma Europos Sąjungos valstybių, kurios kartu su Lietuva atvers kelią užsieniečiams pirkti žemę.

Ne vienoje valstybėje žemės įsigyti užsimanęs užsienietis privalo įrodyti, kad yra žemdirbys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ne vienoje valstybėje žemės įsigyti užsimanęs užsienietis privalo įrodyti, kad yra žemdirbys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

Feb 4, 2014, 5:00 AM, atnaujinta Feb 16, 2018, 6:08 PM

Žemės pardavimas užsieniečiams – opi tema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kurioms šįmet teks atverti vartus pirkėjams iš kitų valstybių.

Rytų ir Vidurio Europos šalys įvedė įvairių apribojimų, kurie apsunkins galimybę pirkti žemę bet kam. Lietuva dėl to dar tik sprendžia.

Estijoje – jokios tragedijos

Dvi šalys – Estija ir Čekija – prieš kelerius metus nusprendė dar sykį nebeprašyti pereinamojo laikotarpio dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Tad nuo 2011 metų gegužės šiose šalyse užsieniečiai gali įsigyti žemės.

Tiesa, ne bet kiek. Užsienietis be jokių leidimų gali įsigyti ne daugiau kaip 10 hektarų ūkio paskirties žemės. Jei nori daugiau, turi gauti vietos valdžios sutikimą ir įrodyti, kad yra žemdirbys, o ne spekuliantas.

Ar prieš trejus metus į gana retai apgyvendintą Estiją plūstelėjo žemės pirkėjai iš užsienio? Juk čia pat gyvena turtingesni skandinavai.

Vis dėlto pirkėjų antplūdžio estai nesulaukė. Tiesa, žemę per trejus metus pirko ir švedai, ir suomiai, tačiau dažniausiai jie susiję su Estija.

Anot Suomijos laikraščio „Helsinken Saanomat“, Estija daugiausia viliojo tuos, kurie dar sovietmečiu pabėgo į Švediją, tad tebemoka estiškai ir regi ten galimybių ūkininkauti.

Pernai užsieniečiai Estijoje valdė vos daugiau nei procentą dirbamosios žemės.

Latviai reikalaus įrodymų

Atverti žemės rinką užsieniečiams teks ir latviams. Kaimyninėje šalyje, skirtingai nei Lietuvoje, niekas net nekelia referendumo idėjos. Čia valdžia svarsto, kokie saugikliai būtų tinkamiausi.

Latviai ketina eiti vengrų keliu: nuo gegužės mėnesio čia įsigyti žemės galės tik tie užsieniečiai, kurie įrodys esantys žemdirbiai. Tam reikia mažiausiai 3 metų patirties žemės ūkyje.

Kai kurie teisininkai įspėjo, kad tai prasilenkia su Europos Sąjungos teise ir Latvija dėl to gali sulaukti sankcijų. Mat tokia tvarka sudaro daug kliūčių svetimšaliams įsigyti žemės.

Tačiau Latvijos vyriausybė su tuo nesutinka. „Žemės ūkio paskirties žeme neturi būti spekuliuojama, nes tai yra nacionalinė vertybė.

Šis pasiūlymas garantuoja veiksmingą žemės naudojimą ir nedraudžia užsienio investuotojams pirkti žemės ūkio paskirties žemę.

Reikalavimai bus vienodi visiems – ir vietos, ir ES šalių gyventojams“, – leidiniui „The Baltic Course“ sakė buvusi žemės ūkio ministrė, o dabar premjere tapusi Laimduota Straujuma.

Lenkai dar turi laiko

Kol kas apie kliūtis užsieniečiams įsigyti žemę menkai kalbama Lenkijoje. Ši šalis išsiderėjo ilgiausią pereinamąjį laikotarpį, kuris baigsis tik 2016 metais.

Tiesa, atvykėliai ir dabar gali Lenkijoje įsigyti sklypą, tačiau ne didesnį kaip hektaro. Stambesniems plotams pirkti jau reikia vyriausybės atstovų leidimo. Be to, apie valstybinės žemės pardavimą čia niekas nekalba, nes ją kol kas galima tiktai išsinuomoti.

Tačiau Lenkijoje neabejojama, kad priartėjus 2016 metams šalies valdžia ims svarstyti naujus saugiklius, galbūt dairysis į gretimas valstybes.

Įveda įvairius apribojimus

Vidurio Europos valstybėse žemės pardavimo reikalai irgi neapsiėjo be skandalų. Griežčiausiai pasielgė Vengrija, 2012 metų liepos mėnesį uždraudusi užsieniečiams pirkti žemę. Bet po Briuselio spaudimo Budapeštui teko ieškoti kitokio sprendimo.

Teoriškai jau šių metų gegužę, kaip ir Lietuvoje, čia užsieniečiams taip pat bus galima pirkti žemę.

Tačiau Viktoro Orbano vadovaujama vyriausybė įvedė tokius saugiklius, kad užsieniečiams bus labai sunku.

Pavyzdžiui, tie, kurie norės įsigyti daugiau nei hektarą žemės, turės įrodyti, kad yra tikri žemdirbiai, – privalomas universiteto išduotas žemės ūkio arba miškininkystės specialisto diplomas. Arba reikia būti pradirbus Vengrijos žemės ūkyje trejus metus.

Panašus apribojimas bus taikomas ir Rumunijoje. Viena skurdžiausių ES šalių šiais metais irgi atkels vartus užsieniečiams žemės pirkėjams.

Tiesa, užsienio kapitalo įmonėms Rumunijoje, kaip ir Lietuvoje, iki šiol niekas nedraudė pirkti sklypų. Jos ten įsigijo apie 10 procentų dirbamosios žemės.

Tik Bulgarija kol kas svarsto, kaip elgtis. Jos parlamentas taip pat buvo nutaręs uždrausti žemės pardavimą svetimšaliams, bet Konstitucinis teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad tai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Lietuvai siūlo daugiau apsaugos būdų

Lietuvoje nuo šių metų pradžios įsigaliojo nuostatos, suteikiančios pirmumo teisę dirbamąją žemę įsigyti sklypo bendraturčiams, naudotojams ar kaimynams. Pirkti privačią žemę pirmumo teisę turi ir valstybė.

„Turėtų atsirasti labai aiškūs saugikliai, kurie suteiktų pirmumą tiems žmonėms, kurie dirba žemę, o ne spekuliuoja ja“, – yra sakęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

Korporacijos „Matininkai“ prezidento Kęstučio Kristinaičio nuomone, saugiklių gali būti ir daugiau.

„Jei surinkta tiek parašų už referendumą, vadinasi, žmonėms tai rūpi, tad žemės pardavimas užsieniečiams negali būti visiškai liberalizuotas“, – sakė K.Kristinaitis.

Anot jo, Lietuva gali nustatyti didžiausią parduodamos žemės plotą. „Dabar galima įsigyti iki 500 hektarų, tačiau iš esmės ribų nėra. Kodėl neįvesti apribojimo leisti parduoti tik iki šimto hektarų“, – svarstė K.Kristinaitis.

„Matininkų“ valdybos pirmininkas įsitikinęs, kad laikas įvesti draudimus ir dėl akcijų pardavimo. Mat dabar žemės prekyba vyksta paprasčiausiai perkant ar parduodant įmonių akcijas. „Bėda, kai dideli žemės plotai sutelkiami į kelių asmenų rankas“, – sakė pašnekovas.

Tarp siūlomų ribojimų – ir reikalavimas pirkėjui kelerius metus pačiam dirbti žemę, įrodyti pinigų kilmę, būti baigusiam žemės ūkio mokslus.

Pirkėjo tautybė niekam nesvarbi

Portalo lrytas.lt žurnalistai, prisistatę Lenkijos ūkininko, norinčio gyventi Lietuvoje ir ketinančio čia įsigyti žemės sklypą, atstovais, įsitikino, kad lietuviams nėra jokio skirtumo, kam parduoti savo žemę. Svarbu, kad tik pirktų.

Jurbarko rajone 50 hektarų ūkį su sodyba už 2 mln. litų bandantis parduoti vyras nudžiugo, kad jo turtu susidomėjo tariamieji ūkininkai iš Lenkijos.

„Jūs jau ne pirmas užsieniečių atstovas. Mano valdomis jau domisi ir ūkininkai iš Danijos, kurie čia norėtų auginti salotas“, – telefonu prisipažino tėvų žemę parduodantis vyras. Šie danai jau turi įsigiję maždaug 100 hektarų ūkį prie Raseinių.

Pusantro hektaro žemės ūkio paskirties sklypą už 100 tūkst. litų Molėtų rajone šalia ežero parduodanti moteris „ūkininkų iš Lenkijos“ atstovus taip pat sutiko mielai.

„Man būtų dar geriau. Juokauju. Man nesvarbu, kam parduoti žemę. Kartais geriau parduoti užsieniečiui nei savam banditui. Mano tokia nuomonė“, – sakė moteris.

Utenos rajone 50 hektarų žemės plotą už 241 tūkst. litų parduodantis vyras nustebo išgirdęs klausimą, ar sutiktų parduoti savo žemę ūkininkams iš Lenkijos. Jis ilgai tylėjo ir pripažino, kad apie tokį atvejį net nebuvo galvojęs. Galiausiai vyras pareiškė, kad jei jau kas nors moka pinigus už žemę, pirkėjo tautybė nesvarbi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.