Tokie siūlymai ketvirtadienį svarstyti parlamentinio Kaimo reikalų komiteto sudarytos darbo grupės posėdyje, tačiau joks sprendimas nepriimtas.
Taip pat siūloma riboti įsigyjamos žemės dydį, bet jos dydis kol kas nesvarstomas - jį siūloma nustatyti Žemės ūkio ministerijai.
Galimus saugiklius pristatęs ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius teigė, kad žemės įsigiję asmenys ją turėtų patys ją dirbti.
„Veikla neturėtų būti simbolinė“, - teigė jis.
Ministerijos atstovas taip pat informavo, kad svarstoma galimybė leisti žemę įsigyti tik toje savivaldybėje, kur žmogus nuolat gyvena arba jei ji ribojasi su gretima savivaldybe. Be to, dar bus reikalingas specialios savivaldybės komisijos leidimas - jis nebūtų reikalingas, jeigu būtų perkamas jau statiniais apstatytas žemės plotas iki 1 hektaro.
Dar vienas svarstomas reikalavimas - žemę leisti įsigyti tik turintiems nuolatinio gyventojo statusą asmenims.
A.Petkevičius teigė, kad svarstomas reikalavimas įsigytą žemę dirbti ne trumpiau kaip 10 metų jau buvo aptartas su socialiniais partneriais: „Per šį laikotarpį atsipirktų investicijos į pastatus ir techniką“.
A.Petkevičius teigė, kad vienodi reikalavimai būtų taikomi ir fiziniams, ir juridiniams asmenims.
Numatoma, kad baudos už žemės įsigijimo taisyklių pažeidimus siektų iki 10 tūkst. litų.
Žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska teigė, kad visi saugikliai, dėl kurių bus susitarta, neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui ir būti diskriminaciniai.
Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis priekaištavo, kad siūlymai svarstomi, nors jų nėra įvertinę teisininkai.
Kelis tūkstančius hektarų trintis ir grūdus auginantis ūkininkas iš Kupiškio Zigmas Aleksandravičius sako, kad žemė neturi būti parduodama juridiniams asmenims, o ne užsieniečiams.
„Tos bendrovės pasislepia už akcijų ir jos jau parduoda kitų šalių piliečiams ne žemę, o akcijas, bet tos akcijos išplaukia kartu su žeme. Tai ta pati spekuliacija užslėpta forma. Mes kaime nematome problemų, kad užsienio piliečiai dirba žemę“, - po posėdžio sakė jis žurnalistams.
Pasak jo, nuo 2004 metų Lietuvoje įsteigta daugiau nei 600 įmonių, kurios skelbėsi perkančios žemę.
Darbo grupėje dirbanti Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė BNS teigė, kad nei STT, nei VSD, nei prokurorai nepateikė informacijos, kiek žemės Lietuvoje yra supirkę juridiniai asmenys.
Stodama į Europos Sąjungą,Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo gegužės draudimas nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars kitaip.
Iniciatyvinė grupė siūlo surengti privalomąjį referendumą, kuriuo Konstitucijoje įtvirtintų, kad žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei.
Šiuo metu Vyriausioji rinkimų komisija tikrina iniciatorių pateiktus patikslintus rinkėjų parašus. Tam, kad referendumas būtų surengtas, turi pasirašyti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Dabar Lietuvoje negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.
