Pirmadienį ES žemės ūkio ministrai Briuselyje tariasi, kokių priemonių imtis, Lietuvoje pirmoje iš ES šalių aptikus užkratą, dėl kurio Rusija uždraudė kiaulienos importą iš visos ES.
„Laukinė fauna yra labai sunkiai reguliuojama, turime susikaupti, viską padaryti, kas yra nurodyta, turime išnaudoti kiekvieną priemonę, kokia užkirstų kelią šiai ligai.
Manau, kad šiandien, kada yra apribotas kiaulienos eksportas, visi turi prisiimti atsakomybę, Mūsų pageidavimai nebuvo išpildyti. Prašėme paramos fiziniam barjerui - tvorau pastatyti, kadangi žinome, kad pasienio rajonuose šernų judėjimas yra ypač didelis. Kol ti barjero nebus, nuolat turėsime problemų“, - LRT radijui pirmadienį sakė Jonas Milius.
Lietuvos iniciatyva afrikinio kiaulių maro klausimas sprendžiamas ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje, kur dalyvauja ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dacianas Ciolosas (Dačanas Čološas) ir veterinariją kuruojantis ES sveikatos komisaras Tonio (Tonijus) Borgas.
Praėjusią savaitę Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, susitikęs su Rusijos kolega Nikolajumi Fiodorovu, teigė, kad Maskva teigiamai įvertino Lietuvos pastangas užkirsti kelią ligos plitimui, tačiau kiaulienos eksporto draudimo klausimas paliktas spręsti ES lygiu.
Europos Komisija mano, kad Lietuvai nebūtina tvora su Baltarusija, nes tokia priemonė būtų neefektyvi. J.Milius pastatyti tvorą siūlė dar pernai vasarą, kai Baltarusijoje nustatytas pirmasis afrikinio kiaulių maro židinys.
Apie 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) vertės tvora yra brangiausia Lietuvos Briuseliui siūloma kovos su maro užkratu priemonė.
Lietuvoje nušautuose šernuose radus maro užkratą, vasario pradžioje Rusija uždraudė kiaulių ir kiaulienos importą iš visos ES. EK tai pavadino neproporcinga priemone bei paragino Rusiją pradėti konstruktyvias derybas.
