Pirmadienį ES žemės ūkio ministrai Briuselyje tariasi, kokių
priemonių imtis, Lietuvoje pirmoje iš ES šalių aptikus užkratą,
dėl kurio Rusija uždraudė kiaulienos importą iš visos ES.
„Laukinė fauna yra labai sunkiai reguliuojama, turime
susikaupti, viską padaryti, kas yra nurodyta, turime išnaudoti
kiekvieną priemonę, kokia užkirstų kelią šiai ligai.
Manau, kad
šiandien, kada yra apribotas kiaulienos eksportas, visi turi prisiimti
atsakomybę, Mūsų pageidavimai nebuvo išpildyti. Prašėme paramos fiziniam barjerui - tvorau pastatyti, kadangi žinome, kad
pasienio rajonuose šernų judėjimas yra ypač didelis. Kol ti barjero nebus, nuolat turėsime problemų“, - LRT radijui
pirmadienį sakė Jonas Milius.
Lietuvos iniciatyva afrikinio kiaulių maro klausimas
sprendžiamas ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos
posėdyje, kur dalyvauja ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras
Dacianas Ciolosas (Dačanas Čološas) ir veterinariją kuruojantis ES
sveikatos komisaras Tonio (Tonijus) Borgas.
Praėjusią savaitę Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus
Jukna, susitikęs su Rusijos kolega Nikolajumi Fiodorovu, teigė, kad
Maskva teigiamai įvertino Lietuvos pastangas užkirsti kelią ligos
plitimui, tačiau kiaulienos eksporto draudimo klausimas paliktas
spręsti ES lygiu.
Europos Komisija mano, kad Lietuvai nebūtina tvora su
Baltarusija, nes tokia priemonė būtų neefektyvi. J.Milius pastatyti
tvorą siūlė dar pernai vasarą, kai Baltarusijoje nustatytas
pirmasis afrikinio kiaulių maro židinys.
Apie 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) vertės tvora yra brangiausia
Lietuvos Briuseliui siūloma kovos su maro užkratu priemonė.
Lietuvoje nušautuose šernuose radus maro užkratą, vasario
pradžioje Rusija uždraudė kiaulių ir kiaulienos importą iš visos
ES. EK tai pavadino neproporcinga priemone bei paragino Rusiją
pradėti konstruktyvias derybas.