Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad „Rail Baltica statyba“ kartu su Latvijos ir Estijos partneriais taptų bendros įmonės akcininke, o 2015-2017 metais jai kasmet iš biudžeto būtų skiriama po 2,244 mln. litų (650 tūkst. eurų).
Įmonei bus pavesta derėtis su Latvija ir Estija dėl projekto eigos, derinti projekto eigą su Susisiekimo ministerija.
„Rail Baltica statyba“ šiemet įkurta specialiai atstovauti Lietuvos interesams projekte. Ji turėtų valdyti apie 33 proc. būsimos bendros įmonės akcijų, o vienas pirmųjų įmonės uždavinių bus parengti studiją dėl galimų alternatyvų, integruojant Vilnių į „Rail Baltica“ trasą.
Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybininkai pasiekė susitarimą dėl daugiausiai diskusijų kėlusio Vilniaus prijungimo klausimo. Nutarta, kad Lietuvos sostinė tikrai bus „Rail Baltica“ dalis, tačiau dar deramasi, kokiu būdu tai įrašyti į sutartį.
Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže, tačiau tam iki šiol priešinosi Estija, todėl užtruko derybos dėl akcininkų sutarties. Seniau ją planuota pasirašyti dar sausio pradžioje.