„Pusprotis“, - kalbėdami apie tokius, pirštą ties smilkiniu pasukioja kaimynai. „Nepakaltinamas“, - gūžteli pečiais gamtosaugininkai. Bet tai anaiptol nereiškia, kad antstoliai tokio žmogaus kada nors nepričiups.
Patarimas čia būtų paprastas: „Geriau - nevok“. Nes antstoliai ir po dešimties metų gali atkapstyti tai, kuo galima atlyginti gamtai padarytą žalą.
„Buvo tokia byla, - prisiminė Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis. - Sugavome brolius „elektrikus“, kurie žuvis užmušdavo elektros srove.
Baudų iš jų nepavyko išpešti, ir per kelerius metus primiršome bylą. Bet netikėtai iš antstolių atėjo žinia, kad, mirus tėvui, tie broliai ėmė dalintis paveldėtą turtą. O tėvas turėjo miško. Štai tuo metu ir suveikė sistema: antstoliai areštavo mišką. Jie paskelbė miško pardavimo aukcioną vien tam, kad būtų padengta keleto tūkstančių litų bauda“.
Už šlakius – baudžiamoji byla
Kuo baigėsi pernai rudenį nuskambėjusi šlakių žvejybos istorija? Ta pati, kai gamtosaugininkų kartą jau įspėtas ir puikiai žinodamas, kad vyksta akcija „Lašiša“, vyriškis ir toliau Vilnioje žvejojo šlakius kaip žvejojęs?
Iš Vilnios ties Užupiu jis ištraukė 33 nedidelius šlakius ir du marguosius upėtakius. Užtat gavo protu nesuvokiamo dydžio baudą. Kone 73 tūkst. litų - būtent tokio dydžio žalą, padarytą žuvų ištekliams, nustatė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija.
Ar ta žala – jau atlyginta? „Dar ne. Teismuose tebenagrinėjama baudžiamoji byla“, - paaiškino K.Motiekaitis.
Būna beviltiškų situacijų, kai net kalbos apie atlygintą žalą - bevaisės? „Yra ir tokių, bet jos – pavienės“, - atsiduso K.Motiekaitis. O ką daryti su tais „varžtus iš galvos“ išmėčiusiais žmonėmis?
Pavyzdžiui, apyjaunis vyras už 95 neteisėtai sugautus ungurius užsitraukė 100 tūkst. ieškinį, o turto pas jį - nė šnipšt. Ir jis toliau sau netrukdomas brakonieriauja.
„Tačiau visą gyvenimą jis nesislapstys nuo baudos. Antstoliai ir po 10 metų gali pabarbenti į duris“, - sakė K.Motiekaitis.
Viską atima
Pernai priimtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos įteisino ne tik didesnes baudas ar ieškinius, bet ir galimybę konfiskuoti brakonieriams priklausančius nusikaltimo įrankius, pavyzdžiui, ginklus, kilpas, spąstus, tinklus, valtis, meškeres, jei brakonieriauja medžiotojai – šautuvus ir net automobilius.
Tai netruko sukelti atgarsio, pavyzdžiui, per 2013-ųjų sausį-rugsėjį už mėgėjiškos žūklės taisyklių nepaisymą iškelta administracinių bylų, kuriuose bendra ieškinių suma sudarė kone 600 tūkst. litų. 2012-aisiais per tą patį laiką ieškiniuose susikaupusi pinigų suma siekė 290 tūkst. litų.
„Konfiskuoti tinklai – ne toks didelis nuostolis. Blogiau netekti valties. Mat jei tik žmogus nelegaliai žvejoja iš valties, kokia ji bebūtų – irklinė, motorinė, pripučiama, plastikinė, ji konfiskuojama. Tad ko tik žmonės neprisigalvojo, kad jos neprarastų“, - šyptelėjo K.Motiekaitis.
Vieni tinklus mėtė, plūduriuodami ant pripučiamo čiužinio. Kiti juos merkė į vandenį ten, kur pasiekė, suklupę ant liepto. Treti brido į vandenį tiek, kiek įstengė.
Procesai juda, bet lėtai Anot K.Motiekaičio, brakonieriams neverta puoselėti vilčių, kad tol, kol iš jų bus išieškotos administracinės baudos, nutekės marios laiko ir stuktelės senaties terminas.
Senaties tokiose bylose termino nėra, o antstoliai šiais laikais dirba privačiai, ir yra suinteresuoti išieškoti net ir menkiausias baudas, nes sau gali už tai pasiimti atlygį. Tad žmonės dėl keleto neteisėtai sugautų žuvų įsipainioja į didelius nemalonumus.
„Baudoms padidėjus, sulėtėjo jų išieškojimo procesas. Nėra ko norėti. Juk baudos yra dešimtkart didesnės, jų neįmanoma išieškoti greitai. Kartais viskas įstringa pas antstolius, jei brakonierius neturi turto. Ir antstoliai dirba „budinčiame režime“, - kalbėjo K.Motiekaitis.
Be to, pagal ATPK brakonieriui atseikėjama 40 dienų, per kurias jis gali atlyginti žalą gamtai. Ir tik tuomet, jei to nepadaro, ieškinys atsiduria administraciniame teisme.
Su žvejais – smulkiais brakonieriais, anot K.Motiekaičio, paprasčiau. Pavyzdžiui, neteisėtai sugautas karšis kainuoja 200 litų, lydeka – 500 litų. Tad paprastai jie atlygina žalą patys, nereikia kulniuoti į teismą.
O štai neteisėtai sumedžiota stirna – jau 5 tūkst. litų, briedis – 20 tūkst. litų. Jei pažeidimą padaro medžiotojas, jis paprastai nebūna skurdžius. Turi ir ginklą, ir automobilį. Traukia litus iš kišenės, nes nenori, kad tai būtų konfiskuota.
