Todėl studijų ir mokymo įstaigos, sutarusios su darbdaviais, organizuoja praktiką ir mokymo bazėse, ir įmonėse. Be to, vis daugiau verslininkų – įmonių ar jas vienijančių asociacijų atstovų dalyvauja mokymo procese. Jie tampa švietimo įstaigų dalininkais ir dalyvauja kuriant mokymo programas.
Viešbučiai alksta darbuotojų
Apgyvendinimo bei viešojo maitinimo įstaigoms pastaruoju metu ypač trūksta specialistų. Nors jų parengiama santykinai daug, ne vienas absolventas, rankose vartydamas, pavyzdžiui, viešbučio administratoriaus diplomą, pasirenka emigranto kelią.
„Lietuva yra Europos specialistų kalvė, - sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų (LVR) asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. - Neįstengiame mokėti tokių algų, kokias savo darbuotojams moka apgyvendinimo ar maitinimo įstaigos Vakaruose. Visoje Europoje įmonės ieško padavėjų, picų kepėjų, viešbučio ūkio darbuotojų ir kitokių apgyvendinimo bei maitinimo įstaigų specialistų“.
Pasak E.Šiškauskienės, Lietuvoje tokių specialistų taip pat reikia „čia ir dabar“, nes nėra kam dirbti. Todėl, bendradarbiaudama su darbo birža, juos regia ir pati LVR asociacija.
„Vilniuje ar Kaune mūsų įmonės bent jau gali prisikviesti jaunuolių, kurie, mokydamiesi mūsų srities specialybių, nori padirbėti. Tačiau regionuose – Druskininkuose, Birštone, mažesniuose miesteliuose esančioms mūsų srities įmonėms rasti darbuotojų ypač sunku. Labai trūksta virėjų, padavėjų, viešbučių administratorių“, - sakė E.Šiškauskienė.
Apskritai asociacijos atstovai kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija audžia mintį, kad pats laikas būtų suskaičiuoti, kurios profesinės mokyklos, kokių ir kiek specialistų parengia. Ypač tą informaciją pravartu atnaujinti regionuose. O tuomet sutelkti dėmesį į juose esančias mokyklas, - reikia, kad jos rengtų tuos specialistus, kurių labiausiai trūksta.
„Asociacija bendradarbiauja su daugybe apgyvendinimo bei maitinimo įstaigoms specialistus rengiančių mokyklų. Ji yra ir dalies mokyklų dalininkė, tad kartu kuria studijų ar mokymo programas, siūlo temas diplominiams darbams.
Gyvenimas – dinamiškas. Atsirado naujų specialybių, pavyzdžiui, konferencinis, medicininis turizmas. Todėl mokslo institucijos su darbdaviais tariasi, kokių specialistų daugiau reikia parengti“, - sakė E.Šiškauskienė.
Darbdaviams ypač svarbu ir tai, kad jaunuoliai besimokydami įgytų ir įvairių praktinių įgūdžių, pavyzdžiui, išmoktų ne tik rūpintis viešbučių ūkio reikalais, bet ir valdyti kambarių rezervacijos sistemą, o restorano darbuotojai, prireikus, be vargo kasos aparate išmuštų sąskaitos čekį.
Praktika - mokyklos viešbutyje
Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla – viena tų švietimo įstaigų, kurios pačios sukūrė mokymo bazę. Todėl į darbo rinką išleidžia patirties jau turinčių specialistų.
Mokykla prieš penkerius metus įkūrė 18-os vietų mokomąjį viešbutį, kuriame darbuojasi ne tik viešbučio ūkio, bet ir kitų specialybių studentai. Mat tame pačiame pastate yra įrengta ir mokomoji virtuvė bei restoranas.
„Visus darbus jame nudirba moksleiviai. Jų rankose – ne tik viešbučio aptarnavimas bei personalo valdymas. Rengiame universalius specialistus. Tad jie įgyja įvairių įgūdžių“, - sakė šios mokyklos Turizmo ir aptarnavimo skyriaus vedėja Irena Sudeikienė.
Mokyklos viešbutis kone visą laiką yra užimtas svečių. Jame apsigyvena žmonės, į Šilutę ar Pamario kraštą atvykstantys komandiruotėms. Dažniausiai tai švietimo, kultūros, sporto, meno darbuotojai.
Darbai nesimėto
Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla bendradarbiauja su įvairiais socialiniais partneriais, tarp kurių – ir kaimo turizmo sodybos, ir socialinės įstaigos.
Tačiau net ir gerą specialybę įsigijusiems mokyklos absolventams įsidarbinant kylą tam tikrų keblumų.
„Vakarų Lietuvos regione esančių viešbučių darbas – sezoninis. Vasarą mūsų absolventai akimirksniu randa darbo Nidoje, Palangoje, Klaipėdoje. Ar kaimo turizmo sodybose dirba „pagal iškvietimą“ - savaitgaliais.
Bet ką jiems daryti, kai viešbučiams jų paslaugų tereikia keturis mėnesius per metus? Sėdėti be darbo? Todėl daug kas išvažiuoja į didmiesčius arba emigruoja, nors mūsų krašto įmonėms tokie specialistai – labai reikalingi“, - kalbėjo I.Sudeikienė.
Sąlygas diktuoja darbdaviai
Statybininkas-apdailininkas ir stalius. Tai dvi specialybės, kurių mokytis jaunuoliai veržiasi ir į Vilniaus statybininkų rengimo centrą (VSRC), ir į kitas juos rengiančias profesinio mokymo įstaigas.
Tačiau statybos įmonėms reikia ir kitokių specialistų. Kokių ir kiek? Dėl jų ir tariamasi su profesinio mokymo institucijomis.
„Viena iš mūsų centro dalininkių yra statybos įmonė „Andova“, kita – Švietimo ir mokslo ministerija. Tad rengdami profesinio mokymo programas su jomis tariamės ir dėl mokymo turinio. Grupių vadovai taip pat yra darbdavių atstovai“, - sakė VSRC direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daina Kiršanskienė.
Mokydamiesi profesijų, paskutiniame kurse praktiką VSRC auklėtiniai atlieka įmonėse. Pasak D.Kiršanskienės, didžiosios statybos įmonės -- „YIT Kausta“, Panevėžio statybos trestas, „Eikos statyba“, „Senovė“ ir kitos – juos noriai priima į praktiką. Nes jos metu gali įvertinti ir mokinių motyvaciją dirbti.
VSRC dirba išvien ir su kitais socialiniais partneriais, pavyzdžiui, statybinėmis medžiagomis ar įrankiais prekiaujančiomis įmonėmis „Knauf“, „Caparol“, „Mafell AG“ ir kitomis. Jos pateikia visas statybų rinkai skirtų gaminių naujoves, o jų instruktoriai seminaruose išmoko, kai su jais dirbti.
„Mūsų centro darbuotojai dalyvauja rengiant nacionalines mokymų programas, profesinius standartus, pavyzdžiui, statybos darbuotojo. Kartu su darbdaviais – įmonių inžinieriais, technologais rengiame ir savarankiško mokymosi priemones, vadovėlius. Jie aprūpina ir mokymo priemonėmis“, - kalbėjo D.Kiršanskienė.
Už mokslą - sumoka
Darbdavių ir profesinių mokymo įstaigų bendradarbiavimas - tai ir Švietimo ir mokslo ministerijos rūpestis. Jai palaiminus, profesinio mokymo įstaigų valdyme dalyvauja įvairios įmonės. Tai ypač aktualu darbo rinkos mokymo centrams, kurie daužniausiai užsiima suaugusiųjų profesiniu mokymu. Dalį jų atsiunčia darbo birža, dalį – įmonės, o kai kurie ateina patys. Tokių centrų Lietuvoje yra penki.
Solidi, produkciją įvairioms pramonės šakoms gaminanti bendrovė „Arginta Engineering“ yra ir Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro dalininkė. Jos atstovai dalyvauja kuriant mokymo programas bei strateginius specialistų rengimo planus.
„Dar svarbesnė „Arginta“ mums yra kaip klientė. Ji perka mūsų paslaugas – moka už darbuotojų mokslus. O vėliau juos ir įdarbina. Tai savo srities verslo lyderė, kuri darbų kokybei kelia didelių reikalavimų, tad kartu – ir specialistų mokymo kokybei“, - kalbėjo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.
„Arginta“ turi ir savo mokymo bazę – Suvirintojų akademiją. Tačiau jos veikla skirta jau dirbančių specialistų kvalifikacijai kelti.
„Išmokyti metalo suvirintojų ar kitų specialybių amato naujokus įmonė siunčia pas mus. Parengti juos – mūsų užduotis. Be to, kartais ir specialybę perkandusius žmones tenka išmokyti darbų saugos reikalavimų arba su turima specialybe susijusių kitokios profesijos įgūdžių“, - kalbėjo M.Černius.
Į jo vadovaujamą mokymo centrą mokytis traukia žmonės ir iš darbo biržos. Bet ji nebesiunčia žmonių šiaip sau, - finansuoja tik tų bedarbių mokslus, kurie įsipareigoja dirbti.
„Ateina mokytis ir tokių žmonių, kurie už mokslą sumoka patys. Tokių yra maždaug penktadalis. Vieni jų mokosi savaitę kitą, kad išmoktų, pavyzdžiui, dar vieną suvirinimo būdą. Kiti mokosi pusmetį, kad įgytų suvirintojo, santechniko, apdailos darbininko, pastatų apšiltintojo ar kitokios specialybės kvalifikaciją.
Yra ir daug įmonių, kurios sumoka už darbuotojų mokymą, nes jos žino, ko tiksliai reikia jų specialistams. Apie 16 proc. žmonių sumoka už mokslą patys, kad įgiję specialybę, galėtų įsidarbinti.
Turime ir praktinę mokymo bazę, ir savo mokytojus, dirbusius gamyboje“, - sakė M.Černius.
