Sėkminga karjera – ne lenktynės

Kinų mąstytojas Konfucijus yra pasakęs „pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti.“ Ne vienas darbdavys, personalo skyriaus vadovas, karjeros ekspertas šiandien mėgsta remtis jo išmintimi ir studentams siūlo gerai pagalvoti, ar pasirinkta profesija tinka. Jei tinka, negailėti pastangų mokantis, tobulėjant, o po to – ir dirbant.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 28, 2014, 10:10 AM, atnaujinta Feb 15, 2018, 1:22 AM

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykusiose „Karjeros dienose“ verslo kompanijų vadovai bei atstovai dalijosi patarimais ir ragino studentus kaupti žinias, tapti savo srities profesionalais, o darbo pokalbių metu kalbėti nuoširdžiai, vengti melo. Taip pat atskleidė darbo pokalbių klaidas.

Diplomas sėkmės negarantuoja, būtinos geros žinios

Vienas „MarkMonitor“ grupių vadovų Konstantinas Kazakovas sakė, daug jaunų žmonių sėkmingą karjerą įsivaizduoja kaip lenktynes, pavadinimu „kuo greičiau, kuo daugiau“. Tai reiškia, jog bendraamžius reikia palikti užnugaryje, užimti vis aukštesnius postus, vis daugiau uždirbti. Tai ekspertas pavadino „ne karjeros, o pripažinimo paieškomis.“

„Sėkminga karjera – subjektyvus dalykas, kiekvienam žmogui reiškiantis vis ką kita. Aš pats tikriausiai ją apibrėžčiau kaip meilę savo veiklai ir komfortą darbo vietoje. Manau, kad to galima pasiekti per keletą metų“, – aiškino K.Kozakovas.

Pirminė sėkmingos karjeros prielaida – teisingas ir sąžiningas paties apsisprendimas pasirinkti konkrečią profesiją, o vėliau – pagal ją dirbti: „Nėra pašaukimo ir aistros būsimai profesijai, nebus ir sėkmės bei darbo teikiamo malonumo“, – sakė įmonės „Sweco Lietuva“ vadovas Artūras Abromavičius.

Jis patarė, kad karjeros pradžioje reikia būti sąžiningam ir nebijoti ryžtingų sprendimų: jei studijos nepatinka, o užimama pozicija ar veikla yra ne prie širdies, reikia ieškoti naujų galimybių.

Meilė darbui lemia, kad jauno specialisto duona bus lengvesnė. Kaip tvirtino A.Abromavičius, jis turi nusiteikti sunkiam ir intensyviam darbui, daryti daugiau, nei iš jo tikimasi.

VGTU „Karjeros mugės“ metu paaiškėjo, jog inžinerija nėra sritis, kurioje labai greitai gali tapti turtingas, joje reikia kantrybės. A.Abromavičius sakė, kad be 3−5 metų darbo patirties savarankiškas specialisto darbas sunkiai įsivaizduojamas. Ko gero, pirmais metais atlygis už jauno specialisto darbą bus mažesnis nei tų, kurie, pavyzdžiui, užsiims įrenginių prekyba.

„Ilgainiui, kai darbdavys mato jaunojo kolegos motyvaciją tobulėti, žingeidumą ir pirmuosius rezultatus, pastangas, pats koreguoja atlyginimą, pasiūlo atsakingesnį darbą“, − sakė A.Abromavičius.

Jis patikino, kad laipsnio įgijimas universitete sėkmingos karjeros taip pat negarantuoja: ji priklauso nuo to, ar jaunasis specialistas studijų metu norėjo gauti tik diplomą, ar tapti savo srities profesionalu. „Pasakysiu atvirai: nelabai įsivaizduoju, kuris darbdavys norėtų priimti diplomuotą, bet nemotyvuotą ir profesinių žinių neturintį žmogų. Tokiems darbą susirasti bus tikrai sunku, nebent „padėtų“ pažįstami.“

„CSC Baltic“ Personalo atrankos vadovė Miglė Gudonytė tikino, kad vienos sėkmingos formulės, tinkančios visiems, nėra, tačiau kompetencijų kaupimas ir iniciatyvumas visada atnešą naudos. Jauniems, tik pradedantiems savo karjeros kelią specialistams, ji patartų dalyvauti įvairiuose renginiuose, pažindintis su būsimais darbdaviais, plėsti profesinių kontaktų ratą, būti iniciatyviems.

Gyvenimo aprašyme – daugiau dėmesio patirčiai

„Ar galėtumėte apibūdinti dažniausias gyvenimo aprašymų ar darbo pokalbių klaidas?“, – klausti kompanijų atstovai. Pasirodė, kad klaidų daro ne tik jaunieji darbuotojai, bet ir specialistai, profesionalai.

Darbo pokalbyje svarbu, kad žmogus realistiškai save vertintų, būtų atviras ir nuoširdus: „Pradžioje svarbiausia – požiūris. Jeigu pajauti, kad jam įdomi pasirinkta profesija, sklinda teigiama energija ir noras tobulėti, gilintis į subtilybes, yra tikimybė, kad jis tikrai pasišvęs savo profesijai ir ilgainiui taps profesionalu iš didžiosios raidės. Žinias galima pagilinti ir praplėsti, tačiau požiūrį pakeisti yra labai sunku“, − teigė įmonės „Sweco Lietuva“ vadovas A.Abromavičius.

Tačiau vieno „MarkMonitor“ grupių vadovų Konstantino Kazakovo nuomone, viena dažniausių klaidų – asmeninių savybių akcentavimas: „CV pateikiamas platus asmenybės savybių sąrašas, tačiau pamirštama informacija apie patirtį. Būna, kad ir užimtų ankstesnių pozicijų sąrašas mažai ką sako: reikia šiek tiek plačiau aprašyti, ką žmonės tose pozicijose veikė, už ką buvo atsakingi“, – pasakojo K.Kazakovas.

Kai CV netvarkingas, tai darbdavys jį gali ir praleisti, daug daugiau dėmesio skirdamas geresniems gyvenimo aprašymams.

VGTU Integracijos ir Karjeros direktorės Vilmos Navikienės nuomone, didžiausią klaidą studentai padaro tada, kai „savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką chaotiškai siuntinėja visais elektroniniais paštais.“ V.Navikienės nuomone, pirmiausia reikia nusibrėžti prioritetus, pagalvoti, kaip juos įgyvendinti, o tada gražaiai išdėstyti motyvaciniame laiške.

Ji patarė motyvaciniame laiške parašyti, kodėl būtent ta kompanija domina darbo ieškantįjį, kodėl jis tinkamas šiai kompanijai ir jos siūlomai pozicijai, ką gali pasiūlyti. „Šiukštu nesiųskite tų pačių motyvacinių laiškų visiems. Tai tikrai užkirs visus kelius į darbo pokalbį“, - sakė V.Navikienė.

Nenuoširdumas darbo pokalbyje gresia nesėkme

Tačiau klaidų pasitaiko ne tik pirminiuose darbo paieškų etapuose. K.Kazakovas tvirtino, jog darbo pokalbiuose ir žemiausių, ir aukštesnių pareigų siekiantys specialistai dažnai stengiasi nuspėti, ko iš jų tikisi darbdavys, siūlo patrauklesnius jam atsakymus – kad tik patys patrauklesniais pasirodytų. Jo nuomone, „per darbo pokalbį žmonės turėtų būti kaip įmanoma nuoširdesni, nes jis – ne privalomas išlaikyti egzaminas.“

Tiesa, kad darbo pokalbiuose visi nori pasirodyti kuo geriau, tačiau problemos kyla tada, kai kandidatai persistengia ir pradeda meluoti. Personalo atrankos vadovė M. Gudonytė tokiais atvejais pranašauja nesėkmę: „Kur matyta, kad gyvenimo aprašyme komunikabilumą pabrėžęs žmogus, pokalbio metu negali rišliai prisistatyti?“

„Nors svarbios ir techninės žinios, patirtis, ne mažiau reikšmingas asmeninių savybių rinkinys. Geras IT specialistas, negebantis komunikuoti, neturintis lyderio savybių, niekada nebus geru projektų vadovu. Čia pranašesniu gali tapti filologas, turintis didelį norą tobulėti, stipriai orientuotas į rezultatą, turintis planavimo įgūdžių“, – aiškino M.Gudonytė.

Kaip pasirodė, tokių sėkmės istorijų kompanija „CSC Baltic“ turi nemažai. Teigiamą įspūdį, jos nuomone, galima sukurti būnant savimi, jaučiant ribas ir situaciją, ateinant į darbo pokalbį pasidomėjus įmone ir prisirinkus konkrečių pavyzdžių iš praeities, iliustruojančių patirtį bei geriausias asmenines savybes.

M.Gudonytė tikino, kad kompanijų personalo vadovai renkasi ne tik darbuotojus, bet ir kolegas, su kuriais dirbs, dalinsis patirtimi, taip pat gers kavą, mokysis ir dalyvaus užklasinėje veikloje... Taigi svarbios ir asmeninės savybės: pirmenybė teikiama iniciatyviems, ambicingiems ir optimistiškiems specialistams.

O dabar įsivaizduokite situaciją, jog, pradėję dirbti, pamatote, jog darbas visai ne toks, kokio tikėjotės? Arba darbdavys pamato, jog darbo pokalbio metu save pristatėte daug geresniu specialistu nei esate. „Siekiant išvengti tokių nemalonių siurprizų, per darbo pokalbį patarčiau būti atviriems, prisistatyti nuoširdžiai“, – sakė K.Kazakovas.

Verslininkai „auginasi“ darbuotojus

VGTU „Karjeros dienų“ atvirame paskaitų cikle dar universitete besimokantys studentai galėjo susitikti su lyderiais – verslininkais, įmonių atstovais, pramogų pasaulio žvaigždėmis, garsiais Lietuvoje profesionalais. Uždegančias istorijas pasakoję ir patarimus daliję lyderiai studentams leido pasisemti žinių, pasimokyti.

Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė V.Navikienė laikosi nuostatos, kad studentams jau universitete naudinga susipažinti su darbdaviais, palaikyti su jais ryšį: „Turėčiau pabrėžti, kad žinios, įgytos universitete, darbo pokalbiuose vertinamos pirmiausiai, bet ne mažiau svarbus sugebėjimas prisistatyti, iškomunikuoti savo profesinius siekius, užmegzti kontaktus.“

V.Navikienė pridūrė, kad ryšio su studentais palaikymas aktualus ir darbdaviams, nes statistiniai duomenys rodo vis didesnį darbuotojų lojalumą sau ir savo tikslams: „Tyrimai rodo, jog darbo rinkoje vyrauja darbuotojų iki 38 metų migracija, o tai perspėja apie lojalumo darbdaviui stoką. Sakyčiau, kad ir kompanijos turi dėti daug pastangų, prisistatydamos būsimiems darbuotojams patraukliai, prisitraukdamos juos jau studijų laikais.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.