Prieš pokyčius – pasistumdymai
Elektros tiltas į Švediją – statybų išvakarėse. Jau po poros savaičių jūros dugnu bus pradėtas tiesti kalbelis. Elektra iš Skandinavijos turėtų pradėti tekėti kitų metų pabaigoje.
Panašiu metu turėtų pradėti veikti ir elektros tiltas į Lenkiją. Didesni elektros srautai gali tekėti ir iš Estijos pusės, tad pasiūla mūsų šalyje didės.
Šiuo metu didžiąją rinkos dalį užima rusiška elektra. Rusijos verslo dienraštis „Kommersant“ teigia, kad dujų koncernas „Gazprom“ ir rusiškos elektros tiekėja „Inter RAO“ įtikino Baltarusiją susilaikyti nuo elektros eksporto į Lietuvą. Iš Baltarusijos plūstanti elektra yra pigesnė, nes mūsų kaimynai energiją gamina degindami pigias rusiškas dujas.
Į Lietuvą per Baltarusiją teka ir rusiška elektra iš žemyninės Rusijos dalies. Tačiau Baltarusijos valstybinė įmonė „Belenergo“, pagal susitarimą su rusais, iš esmės atsisako galimybės eksportuoti elektrą į Lietuvą.
Elektros pasiūla bus didesnė
Tikėtina, kad tokiu būdu rusiškos elektros tiekėjai nori išlaikyti rinką iki tol, kol Lietuva bus sujungta kabeliu su Skandinavija.
Elektros tiekėjai teigia, kad kitais metais situacija Lietuvoje neturėtų labai keistis, tad ir kaina išliks stabili. Todėl visi laukia 2015–ųjų pabaigos.
„Jei elektros kabelis bus naudojamas komerciniais pagrindais, iš Skandinavijos importuojamos bei estiškos ir latviškos elektros turėtų pakakti. Žinoma, rusiškos elektros taip pat kažkiek bus“, - sakė elektrą tiekiančios bendrovės „Enefit“ vadovas Artūras Šyvokas.
Skandinavijoje elektra yra pigesnė nei Lietuvoje, dabar šis skirtumas ypač akivaizdus. Hidroelektrinės dėl šiltos žiemos gamina daugiau elektros, todėl ir pasiūla didesnė.
Šiandien vidutinė elektros kaina „Nordpoolspot“ biržoje Švedijos zonoje yra 26,95 eurų už megavatvalandę. Lietuvoje – 32,94 euro.
Jau klos kabelį
Kaip rytas.lt teigė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovė Vilija Railaitė, elektros jungties „NordBalt“ statybos darbai vyksta pagal suplanuotą darbų grafiką, Švedijoje jau pagaminta daugiau kaip pusė jungties kabelio.
Praėjusį rudenį po Kuršių mariomis ir Kuršių Nerija jau įrengti vamzdžiai, kuriais bus tiesiams jungties kabelis. 2014 balandį prasidės kabelio klojimo Baltijos jūros dugne darbai.
Netrukus darbai užvirs ir krante. Klaipėdoje iškils elektros srovės keitiklis, prie kurio bus jungiamas aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelis. Jis elektrą perduos Baltijos jūros dugnu tarp Lietuvos ir Švedijos.
Bendra jungties statybų suma - beveik 1,9 mlrd. litų. Tiek jungtis kainuos abiem šalims - Lietuvai ir Švedijai. Jungties projektavimo ir statybos darbų numatoma kaina Lietuvos pusėje - apie 800 mln. litų.
Iš 1,9 mlrd litų, numatomų "NordBalt" projektui įgyvendinti, ES abiem šalims skyrė 452 mln. litų.
Paramą šalys dalijasi per pusę. Dalis projektui reikalingų lėšų surenkama iš mokesčių mokėtojų, jiems mokant už elektrą.
Lietuva – tik tranzitui į Lenkiją?
Kitais metais turėtų būti pastatytas ir elektros tiltas į Lenkiją. Tikėtina, kad elektra šiais tinklais plūs į Lenkiją, o ne iš jos.
„Rytinėje Lenkijos dalyje yra elektros deficitas, tad labai tikėtina, kad Švedijos kabeliu importuota elektra tekės ir į Lenkiją“, - pastebėjo A.Šyvokas.
Elektros tilto į Švediją galia – 700 MW, o į Lenkiją – 500 MW. “Taigi, likusi elektra gali likti Lietuvoje, tačiau to neužtektų nukristi kainoms iki Skandinavijos lygio“, - sakė „Enefit“ vadovas.