Kaip surasti sėkmę? Kaip susirasti veiklą, kuri džiugintų? VGTU „Karjeros dienų“ atvirų paskaitų dalyvių uždegančios istorijos paneigė vyraujančias nuostatas, kad visi žmonės savo veiklos sritį suranda iš karto ir tai, kad visi karjeros aukštumas pasiekę žmonės yra laimingi.
Tinkamos veiklos ieškoti tenka ilgai
„Sėkminga karjera – tai pasitenkinimas savo gyvenimo būdu. Turiu nuvilti galvojančius, jog karjera yra darbas ar veikla, pasibaigianti uždarius biuro duris. Teisūs tie, kurie sako: „Turėk mėgiamą darbą ir tau nereikės dirbti“, – kalbėjo televizijos laidų prodiuseris, renginių režisierius, kūrybos namų „Elitaz“ įkūrėjas Gediminas Jaunius.
Anot jo, iš karto sėsti į savo „roges“ - sunku. G.Jaunius prisiminė savo klajones, kurių metu mokėsi ir teologijos, ir žurnalistikos. Tų „paklydimų“ jam negaila, nes įgyta patirtis suformavo jo asmenybę, - suteikė unikalų supratimą apie pasaulį, pritaikomą ir toje veikloje, kuria G.Jaunius užsiima dabar.
Kelias, vedantis link karjeros aukštumų, anot G.Jauniaus, panašus į meilės paieškas. „Reikia jos siekti, stengtis, nebijoti eksperimentuoti, klaidžioti“, – tvirtino G.Jaunius. Dalinti puikios karjeros receptų jis nepanoro, nes visiems to paties išrašyti neįmanoma. Tačiau patarė neignoruoti to, kas labai svarbu: nebijoti klausytis savo širdies.
Jo nuomone, karjeros sėkmei įtakos turi ir studijos. „Svarbu, kad žmogus rūpintųsi ne tik savo kūnu ar išvaizda ir, tarkime, tai darytų lankydamas kūno dizaino pamokas ar retkarčiais užsukdamas į kirpyklą. Svarbu, kad jis rūpintųsi ir savo vidiniu pasauliu. Universitetas padeda sukaupti ne tik žinių, bet ir pasaulėjautai susiformuoti. Išsilavinimas turi duoti daugiau nei tik profesinių įgūdžių“, – dalijosi mintimis G.Jaunius.
Jo nuomone, baigus studijas pravartu ieškoti meistrų, kurie suteiktų praktinių įgūdžių. O štai tada nutinka stebuklas – žmogus sujungia teorines žinias su praktinėmis ir pradeda kūrybingai mąstyti.
Dirbti tenka sunkiai
Kartais tenka sutikti žmonių, „gimusių su marškinėliais“, - jų gyvenimas klostosi itin sėkmingai. Jie pasakoja, kad už profesinius laimėjimus turi dėkoti tik sėkmei. Pasak TV3 sporto žinių vedėjos, sporto žurnalistės, Lietuvos bėgimo čempionės Vlados Musvydaitės, sėkmė vis dėlto neaplanko tinginių.
V.Musvydaitė sakė, kad sėkminga karjera – tai sunkaus darbo ir didelių pastangų rezultatas.
„Pasakojimai apie netikėtai ištikusią sėkmę man yra įtartini. Iš patirties žinau, kad dėkoti reikia ne tik gyvenimo aplinkybėms, bet ir sunkiam darbui“, – sakė V.Musvydaitė.
„Iš prigimties nesu tokia talentinga sportininkė kaip mano brolis. Bet mano charakterio savybės stipresnės. Turiu daugiau valios, ryžto ir užsispyrimo. Ir tikriausiai tie unikalūs mūsų sugebėjimai mudviem padėjo tapti Lietuvos čempionais", - kalbėjo Vlada.
Jos nuomone, siekiant užsibrėžtų profesinių tikslų, svarbu lavinti save kaip asmenybę. V.Musvydaitė išdavė paslaptį, kad norint jaustis energingai, stiprinti valią, siekiant nepriekaištingai suplanuoti darbotvarkę neįkainojamos vertės turi sportas. Ugdydamas jau minėtąsias savybes, kasdienis sportas gali padėti siekiant karjeros.
Kaip įveikti sunkumus, nemalonias, tačiau privalomas atlikti užduotis? „Labai dažnai gautas užduotis emociškai ir vaizdais perkeliu į bėgimo takelį. Pavyzdžiui, kai rašiau magistro ir bakalauro darbus, kiekvienas jų man buvo bėgimais, kur būtina pasiekti finišą“, – pasakojo Vlada.
Procentas įkvėpimo, 99 proc. darbo
„Tikriausiai nėra teisingo atsakymo, ką reiškia „geriausia“ karjera. Kiekvienas pats kuria unikalų ir nepakartojamą gyvenimą, – sakė VGTU Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė Vilma Navikienė. - Viena aišku, kad kiekvienas darbas, užimamos pareigos sudaro sąlygas kauptis žinioms, įgūdžiams, formuotis nuostatoms ir padeda tobulėjant žingsniuoti pirmyn".
Čia karjeros specialistai rekomenduoja apsvarstyti gyvenimo prioritetus, kuo anksčiau išsikelti norimus pasiekti tikslus, nuolat juos peržiūrėti, apgalvoti. Kuo anksčiau mintys nukreipiamos šia linkme, tuo daugiau galima pasiekti.
O tada – laikas veiksmams. „Jei keliamas tikslas laimėti olimpiadą, tikriausiai reikės daug treniruotis, dirbti, stengtis. O jei tikslas - gulėti priešais televizorių, tikriausiai nereikės plušėti nuo ryto iki vakaro. Tam pakaks nusipirkti traškučių“, – ironizavo V.Navikienė. Ji įsitikinusi, kad užsibrėžto tikslo sudėtingumas dažnai tiesiogiai proporcingas pastangų kiekiui. Čia nebeturi likti vietos neveiklumui, abejonėms, kurioms dažnai ieškomas ir surandamas pasiteisinimas – „nepadarysiu, nes nesu genijus“. Vilma patikino, kad genialumas – tai 1 proc. įkvėpimo ir 99 proc. darbo. Panašiai yra ir su lyderyste – tik ugdant atitinkamus įgūdžius, galima išmokti lyderiui reikalingų gebėjimų.
„Stipriems lyderystės gebėjimams formuotis reikalingas intelektas, o universitetas yra viena tų vietų, kuriose galima sukaupti žinių“, – sakė Vilma. Ji patikino, kad lyderiai privalo būti savo srities profesionalai, pažįstantys savo veiklos srities vietinę bei tarptautinę rinką.
Negana to, jie turi būti įkvepiantys ir kūrybingi, taip pat turi gebėti daryti įtaką. Vilma pridūrė, kad universitetas – tinkama vieta įgyti daug lyderiui reikalingų bruožų. Ir ne tik paskaitose, bet ir papildomuose užsiėmimuose, projektiniuose darbuose, verslumo projektuose, kūrybinėse dirbtuvėse, simuliacijose.
O kas, jei karjera nesiklosto taip, kaip norisi? Čia ekspertai siūlo remtis tarp psichologų paplitusiu požiūriu: „gyvenime klaidų ir nesėkmių nebūna, yra tik pamokos.“ Neigiamas atsakymas – taip pat atsakymas, leidžiantis mokytis.
„Nors neigiami atsakymai skaudina, jų aplinkybių analizė ir kryptingas darbas siekiant išgirsti „taip“ neabejotinai duos ir teigiamų rezultatų“, – patikino V.Navikienė.