Tokiai prognozei pagrindą davė ir kitų Rytų šalių valiutų nuvertėjimas. Tokie pokyčiai Rusijoje ir kitose šalyse apkarpė lietuvių gamintojų produktų konkurencingumą tose rinkose.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad ekonominės sankcijos tarp Rusijos ir Europos Sąjungos yra labiau hipotetinės nei realios.
„Tai, kad kažkas Klaipėdos uoste sustojo, nėra kryptingos sankcijos prie Lietuvą. Tačiau Rusijos rublio silpnėjimas, ekonomikos lėtėjimas apčiuopiamai veikia Lietuvos verslą jau dabar. Pirmojo ketvirčio rodikliai rodo, kad eksportas į Rusiją auga nebe tokiais tempais kaip anksčiau, jei išvis auga. Tokia tendencija išliks ne keletą mėnesių, o keletą metų, nes nematome, kad Rusijos ekonomika galėtų sparčiai atsigauti ir vėl tapti patrauklia rinka Lietuvai“, - sakė ekonomistas. Jei ekonominis konfliktas su Rusija vis dėlto suliepsnotų, anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, labiausiai nukentėtų pieno, mėsos pramonė, transportas. Tačiau nenutrūktų Lietuvos gyventojams elektros tiekimas – būtų naudojami vietos generavimo pajėgumų panaudojimas.
Degalus būtų galima importuoti, o gamtinių dujų mažiau reikėtų dėl šiltojo sezono, be to, Inčiukalnio saugykloje saugomas dujų kiekis, kurio užtektų gyventojams ir smulkiems nebuitiniams dujų naudotojams bent 30 dienų.
Tačiau, pasak G.Nausėdos, didelių sankcijų Rusijai atveju importo sankcijos Lietuvai būtų skaudesnės nei eksporto. Mat vien „Orlen Lietuva“ ir „Achema“, kurios žaliavas importuoja iš Rusijos, eksportas viršija visą eksportą į Rusiją.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos, Rusijos ekonomika šiais metais išgyvens sąstingį, o pamažu, iš lėto atsitiesti pradės kitais metais. Neatmestina ir recesija. Be perstojo silpnėjanti valiuta gali būti naudinga apdirbamajai pramonei, tačiau vidaus rinkai tai reikšmingas kirtis.
Be to, vargiai Rusijos centrinis bankas galės įsukti savo šalies ekonomiką net mažomis palūkanų normomis.
Optimizmo nekelia net tai, kad Rusijos einamosios sąskaitos balansas dar teigiamas, biudžeto deficitas nėra didelis. Mat ekonomikos padėtis, akinant nerimui ir traukiant kapitalui, vis tiek smarkiai blogėja.
Pasak G.Nausėdos, Rusija svarbi tiek Lietuvai, tiek visai ES, tad smūgiai veikia visas šalis. Rusija yra trečia pagal svarbą ES prekybos partnerė – 7 proc. eksporto ir 12 roc. Importo, po JAV ir Kinijos. 80 proc. importo iš Rusijos yra energetinės žaliavos.
Tačiau, pasak G.Nausėdos, kur kas didesnė tikimybė, kad smunkant Rusijos ekonomikai ir silpnėjant rubliui, tarkim, dar 10-15 proc. lito atžvilgiu, daugelio prekių Rusijoje parduoti tiesiog neapsimokėtų. Be to, susitrauktų Rusijos gyventojų perkamoji galia. Tačiau iš Rusijos į Lietuvą importuojamos žaliavos nepigtų, mat už jas mokama JAV doleriais, o kainą lemia ne rublio ir dolerio, o lito ir dolerio kursas.
G.Nausėda tikras, kad dabartinėmis sąlygomis nei Europos Sąjungai, nei Rusijai neapsimoka pardėti plataus masto prekybinio karo, mat abi pusės patirtų skaudų pralaimėjimą. Toks scenarijus, anot SEB prezidento patarėjo, galėtų būti įmanomi tik tuo atveju, jei ES nerastų kitų būdų paveikti Rusijos politikos Ukrainos atžvilgiu.
Jau dabar Rusija jaučia kirčius: iš mažmeninės prekybos sektoriaus pasiekia žinios, kad žmonės perka greitai negendančius maisto produktus, mat tikisi blogiausia. Nors tai ir rodo didesnį vartojimą, šis efektas laikinas. Taip pat stengiamasi taupyti eurais ir doleriais, pirkti auksą. Verslininkai susilaiko nuo investicijų.
„Šiandien realybė yra tokia, kad nuo Rusijos rinkos mūsų verslą atbaido ne tiek politikų sprendimai, kiek recesijos link sparčiai besiirianti tenykštė ekonomika ir maždaug penktadaliu nuvertėjęs Rusijos rublis“, - mano G.Nausėda.
SEB banko analitikai sumažino prognozuojamos 2014 m. ir 2015 m. infliacijos rodiklius Lietuvoje iki atitinkamai 0,8 proc. ir 1,2 proc. Be to, nebesitikima tokios nedarbo lygio mažėjimo spartos kaip anksčiau – vidutinio nedarbo lygio šiais metais prognozė padidinta nuo 10 proc. iki 10,5 proc., kitąmet – nuo 8,5 proc. iki 9,5 proc.
Pasak analitikų, nedarbas Lietuvoje artėja prie vadinamojo natūralaus lygio, kuris dėl pasaulinės finansų krizės ir emigracijos pasekmių yra aukštesnis nei prieš keletą metų.
