Kada pradedame galvoti, ką ir kaip perkame? Kiek ir kur išleidžiame? Dažnai tuomet, kai norime ar esame priversti taupyti. Norint sutaupyti galima atsisakyti nebūtiniausių pirkinių ar pramogų. Tačiau atsisakyti maisto neįmanoma.
Remiantis naujausiu Statistikos departamento Namų ūkių biudžetų tyrimu, vidutinės namų ūkio išlaidos maistui tuomet sudarė maždaug 30 proc. visų išlaidų ir buvo 239 litai vienam šeimos nariui per mėnesį.
Anot J.Varanauskienės, per nepilnus porą metų maisto krepšelio kaina keitėsi nedaug – padidėjo maždaug 1,7 proc., o vidutinis darbo užmokestis padidėjo maždaug 5 proc.
„Maistui tenkanti išlaidų dalis priklauso nuo pajamų dalies, tenkančios vienam gyventojui. Taigi kuo mažesnės pajamos, tuo didesnę jų dalį reikia skirti maistui – pirmojo būtinumo prekei. Tuomet mažiau lėšų lieka kitoms – ne pirmo būtinumo – prekėms ”, – kalbėjo šeimos finansų ekspertė.
Visgi žinodami pagrindines elgesio maisto parduotuvėje klaidas ir jų vengdami galime net ir maistui išleisti mažiau ir tokiu būdu sutaupyti bent šiek tiek pinigų. Pripažinkime, juk sutaupyti norime kiekvienas.
Kur slepiasi mūsų klaidos?
Daromų klaidų apsiperkant galima ieškoti dviem būdais.
„Pirmasis – galime pradėti analizuoti pirkėjo krepšelį arba šaldytuvo turinį ir moralizuoti, kiek jis permoka už produktus. Galbūt perka brangiau, nors kitoje vietoje tokias pačias ar panašias prekes galima įsigyti pigiau. Tačiau žmonės tokių patarimų ir pamokymų nelabai mėgsta ir nepripažįsta darą kokių nors klaidų.
Dažniausiai jie randa pasiteisinimų, argumentų, kurie net nebūtinai yra pagrįsti vien tik finansiniais skaičiavimais”, – kalba SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Antras būdas – šiukšlių dėžės revizija, kurios metu paaiškėja, ko iš tiesų nereikėjo pirkti, kiek, kokių produktų ir kodėl buvo išmesta.
„Iš to galime spręsti, ar pirkėjas moka planuoti maisto pirkimą – ar neprisiperka per daug, ar atkreipia dėmesį į prekių galiojimo laiką, ar ne per daug žavisi naujovėmis, ar nepasiduoda nuostolingam nuolaidų ir akcijų viliotiniui”, – kalba Julita Varanauskienė.
Kaip pirkti, kad išleistume mažiau?
Jeigu esate įpratęs pirkti brangesnius produktus, SEB banko atstovė pataria perkant tokias prekes sau užduoti klausimą, kodėl taip elgiuosi.
„Argumentai gali būti ne tik finansiniai. Tačiau jie turi būti, – kalba Julita Varanauskienė. – Prisirišimas prie prekės ženklo ar parduotuvės – tarp dažniausių priežasčių. Tačiau jeigu šeimos biudžetas dėl to kenčia, vertėtų pagalvoti apie pigesnes prekes.”
Anot Andriaus Petraičio, prekybos tinklo „Iki” Viešųjų ryšių departamento vadovo, nusprendus bent kai kuriuos produktus pakeisti pigesniais, vienas iš variantų – rinktis privačių prekių ženklų produktus, kurie skirti siekiantiems sutaupyti.
„Paprastai prekybos tinklo prekiniu ženklu pažymėtos prekės būna iki 20 proc. pigesnės nei identiškos žinomesnio gamintojo prekės. Mūsų „Cento“ prekiniu ženklu pažymėtus gaminius visuomet siūlome net mažesne kaina nei analogiška kitų gamintojų produkcija.
Tačiau dėl visuomenėje paplitusių mitų, pavyzdžiui, kad šios prekės ne tokios kokybiškos, dalis žmonių jų neperka. O veltui. Atlikę „aklą degustaciją” įsitikintumėte, kad šie produktai yra ne ką prastesni nei analogiški žinomesnių prekių ženklų produktai”, – kalbėjo prekybos tinklo atstovas.
Ne tik planuokime, bet ir plano laikykimės
Prekių sąrašo sudarymas – vienas pagrindinių patarimų, kurį žinome daugelis. Tik ar juo naudojamės?
Pasak J.Varanauskienės, labai svarbu ne tik susidaryti prekių sąrašą, bet ir jo laikytis: „Prieš einant į parduotuvę apgalvokime, kokių maisto produktų reikia nusipirkti atitinkamam laikotarpiui.
Tam reikės nuspręsti, ką ketiname gaminti ar valgyti per atitinkamą laikotarpį, ypač jeigu kalbame apie greitai vartojamas prekes. Ir labai svarbu to plano parduotuvėje laikytis. Sena išmintis sako, kad bet koks pieštukas patikimesnis už pačią geriausią atmintį.”
A.Petraitis atkreipia dėmesį, kad šiandien parduotuvėse išties vis dažniau galima sutikti pirkėją su pirkinių sąrašu rankose: „Žmonės įprato planuoti apsipirkimus. Taip pat pirkėjai įgudo naudotis lojalumo programomis, sekti nuolaidas, akcijas. Pavyzdžiui, antradieniais, senjorų dieną, kuomet visose „Iki“ tinklo parduotuvėse taikoma 10 proc. nuolaida senjorų pirkiniams, sulaukiame maždaug trečdaliu daugiau garbaus amžiaus žmonių nei bet kurią kitą dieną.”
J.Varanauskienė dar kartą akcentuoja, kad ypač skirti dėmesio planavimui reikia organizuojant šventinius pietus ar vakarienę gausesniam svečių ratui namuose, planuojant išvyką į gamtą, kur planuojate vežtis savo maistą.
Namai – ne maisto prekių sandėlis
Vyresni žmonės prisimena laikus, kuomet įsigyti tam dauguma produktų būdavo deficitiniai. Todėl atsiradus galimybei žmonės prisipirkdavo tiek, kad užtekdavo keleriems metams.
„Pamirškime vyresnių žmonių pasakojimus apie visuotinio deficito laikus ir nekaupkime produktų, kurie, kaip mums, deja klaidingai, atrodo, negenda amžinai. Visi maisto produktai turi galiojimo terminą, todėl pirkti reikia tiek, kiek reikia artimiausiam laikotarpiui”, – kalbėjo SEB banko atstovė.
Prekybos tinklo „Iki” Viešųjų ryšių departamento vadovo A.Petraičio teigimu, nėra taip, kad žmonės pirktų itin dideliais kiekiais tik todėl, kad taikoma nuolaida: „Juk šiandien nuolaidos nėra deficitas. Todėl nemažai pirkėjų, o ypač jaunesnė karta, ilgą galiojimo terminą turinčių produktų perka tiek, kiek reikia artimiausiam laikotarpiui.”
„Ir vis tik pasikartosiu, praktika rodo, kad klausyti patarimų pradedame tuomet, kai atsiranda rimtas poreikis riboti ir kontroliuoti išlaidas – kai sumažėja pajamos, kai atsiranda kitų irgi būtinų išlaidų, kai atsiranda rimtų tikslų susitaupyti pinigų. Kodėl?
Nes žmonėms tiesiog nepatinka, kai jie yra mokomi, kaip gyventi. Tuo tarpu į patarimus reikia žiūrėti ne kaip į moralizavimą, o kaip į rekomendacijas. Ir jau tik nuo paties žmogaus priklauso, ar jomis jis pasinaudos, ar ne”, – pridūrė J.Varanauskienė.
