Tiltas į Kuršių neriją - žala gamtai ar išsigelbėjimas uostui?

Uostininkai įrodinėjo, kad vis labiau intensyvėjant laivybai kitokio pasirinkimo nėra.

Neringos kurorto gyventojams tilto reikia, o klaipėdiečiams jis nebūtinas.

Prie ilgo stalo antrą kartą susėdę įvairių sričių specialistai, tarp kurių buvo Klaipėdos ir Neringos savivaldybių, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovai, dar kartą mėgino suderinti stygas vertindami šį projektą.

Posėdis priminė atsargų apšilimą prieš rimtą mūšį - pareikšta prieštaringų nuomonių, kurias siūlyta apibendrinti išsamioje studijoje apie tilto per Kuršių marias ekonominę ir socialinę naudą pajūrio regiono ir visos šalies gyventojas, jo poveikį aplinkai.

Tilto per Kuršių marias idėją atgaivinęs KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus prisiminė, jog ji nėra nauja - prieš dešimtmetį svarstyti panašūs planai, kalbėta, jog iš Klaipėdos uosto nutiesta estakada pagerintų susisiekimą su Neringa. A.Vaitkus įsitikinęs, kad būtina svarstyti įvairias galimybes ir pasirinkti tinkamiausią: “Niekas man iki šiol neįrodė, kad “Smiltynės perkėlos” keltai - geriau nei tiltas”.

Neringa anksčiau ir dabar pritaria tokio tilto statybai - tai patvirtino surengta kurorto gyventojų apklausa. Daugelis neringiškių apgailestauja, kad prieš dešimtmetį buvo nueita kitu keliu - keleivius ir automobilius per Kuršių marias ėmė plukdyti įmonės „Smiltynės perkėlos” įsigyti nauji,greitesni ir patogesni keltai. Tačiau autotransporto eilės ištirpo.Vasarą jos susitvenkia tik per šventes ilgaisiais savaitgaliais.

VSTT vadovė Rūta Baškytė stebėjosi, kad tilto per Kuršių marias idėja staiga vėl atgijo kaip į spintą seniai nukištas, bet vėl iškritęs apdulkėjęs šiurpus skeletas: „Prieš 40 metų Lietuva tvirtai apsisprendė, kad tokio tilto nestatysime - susisiekimą su Kuršių nerija plėtokime ne sausuma, o vandens keliais. Toks objektas nenumatytas jokiuose strateginiuose miestų plėtros ir teritorinio planavimo dokumentuose. Ko norime, ko siekiame ?”

Anksčiau parengtoje galimybių studijoje buvo numatyti keturi tilto statybos per Kuršių marias variantai, tačiau net neįsibėgėjusį projektą blokavę aplinkosaugininkai vėl įrodinėja, kad toks tiltas smarkiai padidins žalingą antropogeninį poveikį visai Kuršių nerijai, kurią UNESCO ekspertai pripažinę pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybe. Per estakadą į saugomą teritoriją esą nusidriektų dar didesni autotransporto srautai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Aušra Feser nuomone, tilto per marias žmonėms išvis nereikia: „Vasarą,kai Neringa ir taip dūsta nuo automobilių, nėra kur jų statyti. Sekdami Šveicarijos ir Vokietijos pavyzdžiu ir mes visą Kuršių neriją turėtume paskelbti saugotina vietove, kurioje negalima važinėti lengvaisiais automobiliais. Egzotiškos kelionės keltais per Kuršių marias - pramoga visiems į Neringą vykstantiems poilsiautojams. Joks tiltas to nepakeis”.

A.Feser tvirtina, jog Kuršių nerija - Dievo dovana Lietuvai, nuostabus gamtos irkultūros paveldo perlas, kurį JUNESCO patikėjo saugoti Lietuvai:

„Mūsų šaliai Kuršių nerija - tas pats kaip prancūzams Luvre eksponuojamas Da Vinčio nutapytas Monos Lizos paveikslas. Tik dėl jo viso pasaulio turistai kraustosi iš proto, plūsta į Luvrą, o mums, lietuviams, tokia saugotina šventovė yra Kuršių nerija”.

KVJU vadovas A.Vaitkus ankstesniuosius tilto per Kuršių marias statybą palaidojusius sprendimus įvertino kaip strateginę valstybės klaidą: „Tada galvota, kaip greičiau sumažinti dvejose Smiltynės perkėlose vasarą susitvenkiančias didžiules autotransporto eiles. Manyta, kad plaukiojant naujiems keltams, jokios grūsties nebus. Per tą laiką Klaipėdos jūrų uoste atsirado naujų iššūkių, problemų, kurias turime spręsti nedelsdami, kad neužkirstume kelio svarbiems projektams”.

Tilto per Kuršių marias statybos galimybę J.Vaitkus grindė valstybinės reikšmės uosto plėtros projektais, siekiais neatsilikti nuo kaimyninių šalių. Šalia Antrosios Smiltynės perkėlos netrukus bus atidarytas naujasis Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKT) 

Dideli keleiviniai laivai, švartuodamiesi prie naujųjų KKT krantinių ir pirso, turės apsisukti ne bet kur, o keleivius ir automobilius į Kuršių neriją plukdančių „Smiltynės perkėlos” keltų zonoje - maršrutai kirsis. Daugiau ir didesnių trąšovežių atplauks į Biriųjų krovinių terminalą Krovos pajėgumus plėtoja kita jūrų krovinių kompanija „Bega”.

Pietinėje uosto dalyje greitai pradės dar veikti vienas  pajėgus įmonės „Klaipėdos Smeltė”regioninis konteinerių skirstymo centras. Didžiuliais okeaniniais laivais iš kitų Europos šalių atkeliavę konteineriai ten bus perkraunami į mažesnius ir plukdomi į kaimyninius uostus.

"Klaipėdos Smeltės" krovos apyvartai šoktelėjus iki milijono sutartinių konteinerių (TEU), laivyba Klaipėdos uosto akvatorijoje gali pagyvėti kelis kartus. Baiminasi, kad konteinervežių, keleivinių keltu ir automobilius plukdančių Smiltynės keltų maršrutai susikirs, gali atsirasti ir kitokių grėsmių.

Todėl „Klaipėdos Smeltės” vadovas Romualdas Juška siūlė nesižvalgyti į praeitį, kai ankštame ir sekliame Klaipėdos jūrų uoste negalėjo išsitekti didesni laivai: „Dabar čia švartuojasi didžiuliai jūrų keltai, 300 metrų ilgio okeaniniai konteinervežiai. Per metus uostas priima apie 7000 įvairios talpos prekybos motorlaivių. Laivyba bus vis intensyvesnė, mums reikia ieškoti naujų plėtros galimybių, kad uoste išvengtume grūsties. Aš - už tiltą per Kuršių marias, tikiu, kad jis anksčiau ar vėliau atsiras”.

Dar viena problema - prie Kiaulės Nugaros seklumos statomas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas (SGD). Kai jis pradės veikti, Smiltynės perkėlai teks koreguoti savo veiklą. Dar nežinoma, koks bus dujų poreikis, bet didžiuliams dujovežiams slenkant uosto kanalu, šoninis keltų ir kitokių laivelių eismas laivybos saugumo sumetimais bus stabdomas, nes to reikalauja tarptautinės konvencijos.

„Jūrų uosto kanalu judės daugiau laivų - keltai stoviniuos, vėl tvenksis autotransporto eilės. Per metus „Smiltynės perkėla” į Kuršių neriją perkelia 600 tūkst. automobilių, užtvindančių Klaipėdos centrą. Tiltas per Kuršių marias išvaduotų nuo grūsčių, oro taršos, užtikrintų patogų ir nenutrūkstamą susisiekimą su Neringa. Ekonominė ir socialinė nauda neabejotina - net ir nemokant už važiavimą tiltu, visos investicijos gana greitai atsipirktų”, - projekto privalumus dėstė A.Vaitkus.

Lietuvos automobilių kelių direkcija, ko gero,  irgi būtų patenkinta tiltu per Kuršių marias - tada jos pajamas kasmet papildytų apie 5 mln. litų, kuriuos dabar tenka skirti „Smiltynės perkėlai” kaip kompensaciją už nemokamas paslaugas Neringos kurorte registruotiems gyventojams, kurie keltų paslaugomis jau daug metų naudojasi nemokamai. Keltų įmonės valstybei mokami dividendai (1,5 mln. litų per metus) nepadengia visų perkėlos išlaikymo kaštų.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tilto idėjos nesmerkė, tačiau stebėjosi, kad apie galimas grėsmes prabilta tik dabar: „Aptariant SGD terminalo, naujų krantinių statybas kalbėta, kad dujovežiai „Smiltynės perkėlos” nestabdys, o dabar sužinome, kad didžiųjų laivų ir keltu maršrutai uoste nesuderinami. Klaipėdiečių pozicija aiški - norime, kad abi žmones per Kuršių marias plukdančios perkėlos liktų”.

Premjeras Algiras Butkevičius Klaipėdos savivaldybei žadėjo, kad pastačius SGD terminalą, dėl dujovežių eismo jūrų uoste klaipėdiečių patiriami nepatogumai  bus kompensuojami papildomomis išmokomis iš valstybės biudžeto. Dabar aiškėja, kad uostamiesčio gyventojai žadėtas išmokas matys kaip savo ausis.

"Kas iš  to, kad ties Jakų žiedu pastatyta naujoji estakada ? Ji tarnauja ne mums, o visiems vasarą į Palangą automobiliais riedantiems Lietuvos gyventojams. Valstybės institucijos, piršdamos mums kitą strateginio tilto per Kuršių marias idėją, tęsia populiarų nacionalinį žaidimą į vienus vartus  "Apgauk klaipėdietį", - žodžių į vatą nevyniojo A.Šulcas.    

A.Šulcą labiausiai jaudina miesto gatvėmis į uostą riedantys sunkvežimiai su kroviniais: „Jeigu valstybė nestokoja pinigų tokiam projektui, tegul stato tilta, nes neprieštarausime. Jeigu jis iškils už Kiaulės nugaros, klaipėdiečiai nesinaudos - kam važiuoti tiltu į Alksnynę, ką veikti ten, kur nėra jokios turizmo ir poilsio infrastruktūros? Vasarą į Kuršių neriją vykstantiems žmonėms aplinkosaugininkai siūlo savo mašinas palikti kur nors arčiau perkėlos. To dar betrūko: ką mums pasakytų klaipėdiečiai matydami, kaip uostamiestis virsta visos Lietuvos automobilių saugojimo aikštele?".

Tuo tarpu Neringos savivaldybės atstovai pasiryžę gulti kryžiumi už tiltą per Kuršių marias – įsitikinę, kad jis pagerins gyventojų buities sąlygas, mažiau rūpesčių patirs ir poilsiautojai. Pasak jų, naktimis „Smiltynės perkėlos" keltai keleivių per marias neplukdo, neringiškiai ir svečiai, prispirti bėdų, jaučiasi tarsi atskirti nuo viso pasaulio. Smiltynės keltai neplaukioja, kai marias pradeda šiaušti uraganiniai vėjai.

Transporto specialistams nebus lengva susikalbėti su aplinkosaugininkais, jų taip lengvai neįtikinsi, kad tilto per Kuršių marias statybą įmanoma suderinti su Lietuvos įsipareigojimais UNESCO, nors kitose Europos šalyse į valstybės saugomas teritorijas ir kurortines vietoves nutiesti tiltai nieko   nebaugina: švedai pastatė tiltą į Elando salą, vokiečiai - į Riugeną.

R.Baškytei atrodo, kad  per marias nutiestas tiltas paniekintų šią gamtos grožybę sukūrusio Dievo valią, pažeistų ekologinę pusiausvyra, Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą ir jo veiklos taisykles. Neaišku, kaip bus valdomas iš Klaipėdos į Neringą nusidrieksiantis didesnis lengvojo autotransporto srautas. Jeigu taip, kaip Kaliningrado sričiai priklausančioje rusiškoje Kuršių nerijos dalyje, Nidos, Juodkrantės, Preilos gyvenvietės ir paplūdimiai greitai virs šiukšlynais.

Neringos savivaldybės atstovai savo ruožtu aiškino, jog dabartinis Kuršių nerijos kraštovaizdis - ne vien tiktai Dievo, bet ir žmogaus veiklos rezultatas  - jie šimtmečiais tvirtino kopas, sodino miškus.

„Viskas labai paprasta - „lenciūgėliu” galima sureguliuoti automobilių srautą, nustačius tokius ekologinius mokesčius, kad tiltu nesinaudotų visi, kam tik šaus į galvą pasivažinėti. Anksčiau, kai keltai žmones per Kuršių marias plukdė nemokamai, Smiltynę siaubė laukiniai turistai. Problema išnyko apmokestinus keliones. Ekonominiai svertai viską sureguliuoja“, - į ateitį optimistiškai žvelgia buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius. KVJU specialistai geriausią tilto per Kuršių marias statybos vietą įžvelgia pietinėje uosto dalyje - už Kiaulės Nugaros salos, prie kurios statoma SGD terminalo prieplauka. Čia jau baigiama rekonstruoti Kairių gatvė. Pastačius tiltą, daugeliui į Neringą automobiliais vykstančių žmonių nebereikėtų važiuoti į Antrąją perkėlą per visą Klaipėdą. Toks tiltas paskatintų pietinio aplinkkelio statybą.

Išvadą dėl tilto į Kuršių neriją statybos galimybių parengę Kelių ir transporto tyrimo instituto specialistai teigia, kad jis gali būti žemesnis, pakeliamas arba pasukamas. Svarstytinas ir kitas variantas -- ant 14 metrų ilgio betono atramų pastatyti aukštesnį vantinį tiltą. Tada didesnės jachtos įplauktų į Kuršių marias nekliudydamos jo stiebais. Viduryje irgi galima įrengti pakeliamą arba pasukamą konstrukciją. Jūrų uosto plėtra gilyn į marias neplanuojama.

Klaipėdos centre pėstiesiems ir dviratininkams pritaikyta senoji perkėla tebeveiktų. Svarstytina galimybė antrąją perkėlą iš uosto teritorijos perkelti tolėliau -- už Kiaulės Nugaros seklumos", -- kalbėjo A.Vaitkus.

Viltingojo tilto kaina – trečdalis naujo uosto

Prieš dešimtmetį lengvų konstrukcijų tiltas per Kuršių marias be projektavimo išlaidų ir infrastruktūros darbų būtų kainavęs 45-60 mln. litų. Apmokestinus tiltu riedančius automobilius panašiai kaip keliones „Smiltynės perkėlos” keltais, investicijos galėjo atsipirktų per 5-6 metus.

Tiltą įmanoma pastatyti ir nelendant į valstybės kišenę -- koncesijos pagrindais. Dabartinėmis kainomis jis kainuotų nuo 170 iki 230 mln. litų. Parengus projektinius siūlymus, būtų galima tikėtis Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.

Klaipėdietę architektę Ramunę Staševičiūtę svarstomos tilto per Kuršių marias kainos pribloškė: „Anksčiau kalbėta apie naujo giliavandenio uosto statybas Melnragėje arba Būtingėje, tačiau nauji terminalai dygsta siauroje kaip rankovė Kuršių marių protakoje. Verčiau pastatyti naują uostą nei ieškoti kažkokių keistų variantų plečiant senąjį. Tokio tilto kaina su papildomomis infrastruktūros išlaidoms išaugtų iki 800 mln. litų - prilygtų trečdaliui kito giliavandenio uosto sąmatos. Kam švaistyti lėšas?"

Valstybinės įmonės ”Smiltynės perkėlos” generalinis direktorius Darius Butvydas tilto per Kuršių marias statybą vertino atsargiai: „Bus aiškiau, kai žinosime, kiek dujovežių, konteinervežių atplauks, kokie bus jų eismo grafikai. Nusprendus statyti tiltą neišvengiamai keisis ir perkėlos veiklos pobūdis. Plukdydami vien tiktai keleivius pelningai nedirbsime. Valstybei ir tada reikės kompensuoti neringiškių keliones automobiliais".

„Smiltynės perkėlos” keltai iš Klaipėdos per Kuršių marias kasmet perkelia daugiau kaip 2 mln. keleivių ir 950 tūkst. įvairių transporto priemonių. Perkėla dirba pelningai, atsiskaito su valstybe ne keleivių, o perplukdytų automobilių sąskaita. Bankams už naujus keltus dar negrąžintos "Smiltynės perkėlos" skolos siekia apie 14 mln. litų.

Po Kuršių mariomis galima rausti tunelį

Kai kurie tilto per Kuršių marias šalininkai piktinosi, kad aplinkosaugininkai esą tyčia kaišioja pagalius į ratus transportininkams,  trukdo visos šalies ekonomiką varančiam Klaipėdos jūrų uostui plačiau išskleisti sparnus. R.Baškytės vadovaujamai tarnybai siūlyta mažiau virpinti kinkas prieš UNESCO klerkus, o mokytis iš ryžtingųjų skandinavų - jie Baltijos jūroje pastatė tiltą, sujungusį Švedijos ir Danijos krantus.

Prisiminęs Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos krantus jungiantį tunelį per Lamanšo sąsiaurį Klaipėdos miesto tarybos narys Vytautas Lupeika ragino rimtai pasvarstyti, kokia transporto jungtis Lietuvai būtų efektyvesnė - tiltas virš Kuršių marių ar tunelis po jų dugnu ? Požeminio dujotiekio vamzdynas per marias nuo SGD terminalo iki Klaipėdos jau nutiestas.

Moderatoriai mėgino šalinti prieštaras teigdami, kad vienintelis Lietuvos jūrų uostas turi būti pasirengęs naujiems iššūkiams, bet ir Kuršių nerijos skriausti nevalia. Specialistams  reikia iš anksto viską  aptarti, pagrįsti, suderinti Klaipėdos jūrų uosto modernizavimo planus, unikalios gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, kurorto  interesus - siekti tvarios plėtros.

R.Baškytė ir kiti aplinkosaugininkai, regis, lengviau atsikvėpė, įsitikinę, kad specialistai kol kas tik diskuotuoja ieškodami tinkamiausių sprendimų  - kibti į tilto arba tunelio per Kuršių marias statybas dar nesirengiama.