- Kai Lietuva gaus kvietimą prisijungti prie euro zonos, Lietuvos paštas bus viena trijų institucijų, kuri keis litus į eurus. Kaip tam ruošiamasi? Kas labiausiai neramina? Ir kiek tai kainuos pačiam Lietuvos paštui?
- Pasiruošimas euro įvedimui reikalauja daug resursų, nes valiutos keitimas Lietuvos paštui yra visiškai nauja veikla. Reikia apsirūpinti tinkamomis sisteminėmis ir techninėmis priemonėmis, sukurti procesą, paruošti tam personalą.
Šiuo metu jau sudarytas ir Lietuvos bankui pateiktas sąrašas pašto skyrių, kurie 60 dienų, įvedus eurą, keis gyventojų turimus litus į eurus. Gavus pritarimą, ši informacija bus pateikta ir visuomenei. Bendradarbiaujant su Lietuvos banku jau vyksta įvadiniai mokymai darbuotojams euro tema.
Tačiau tai tik - pradžia. Keisti litus į eurus numatome išmokyti daugiau nei tūkstantį darbuotojų, o teikti gyventojams bendrą informaciją apie euro įvedimą – apie 4,5 tūkst. darbuotojų.
Pirmomis litų keitimo į eurus savaitėmis laukiama ypač didelio klientų srauto. Tai reikalauja didelio dėmesio saugumui. Visus saugumo klausimus deriname su Policijos departamentui. Vidaus reikalų ministro sudarytos tarpžinybinės komisijos rėmuose bendradarbiaujame saugumo užtikrinimo ir rizikų šalinimo klausimais su kitomis atsakingomis institucijomis ir įmonėmis. Be to, klientų ir darbuotojų saugumui užtikrinti – litų keitimo į eurus vietose dirbs saugos darbuotojai.
- Kokioms funkcijoms atlikti Lietuvos paštui šiuo metu labiausiai trūksta lėšų?
- Labiausiai trūksta lėšų pašto tinklui, autoparkui atnaujinti, darbo sąlygoms savo darbuotojams gerinti. Turime pašto skyrių, kurie jau nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimo ir standartų. Nekalbu tik apie sienų perdažymą ar langų pakeitimą. Yra darbo vietų, kur būtinas kapitalinis remontas, pakeičiant praktiškai viską – nuo stogo iki darbui reikalingos įrangos.
Deja, tačiau šiuo metu neturime finansinių galimybių atnaujinti viso savo tinklo ir tai darome tik po truputį. Turime žvelgti į ateitį ir investuoti į projektus, kurie greičiau atsipirktų, leistų gauti daugiau pajamų. Sėkmingai įgyvendinę šiuos projektus, galėsime investuoti ir į tinklo atnaujinimą.
- Kam tenka didžiausios Lietuvos pašto sąnaudos?
- Didžiausią jų dalį sudaro su darbuotojais susijusios sąnaudos. Lietuvos paštas yra vienas didžiausių šalies darbdavių, todėl natūralu, kad ir didžioji dalis sąnaudų tenka su darbuotojais susijusioms sąnaudoms.
Tarptautinių siuntų skaičius didėja, - pernai jis ūgtelėjo daugiau nei 30 proc., todėl didėja ir sąnaudos, kurių reikia atsiskaityti už tarptautinio pašto vežimą ir su kitų šalių paštais.
- Kiek kainuoja išlaikyti pašto skyrių kaimuose? Ar įmanoma juos kuo nors pakeisti ir taip sutaupyti?
- Iš daugiau nei 700 šiuo metu turimų paštų net 500 veikia kaimiškose vietovėse. Kiekvieno pašto situacija labai skirtinga. Kadangi skiriasi paštų darbo laikas, skiriasi ir klientų srautas bei paštų generuojamos pajamos.
Lietuvos pašto valdomas tinklas – gerokai nugyventas, jam reikia nemažai investicijų. Po truputį stengiamės atnaujinti turimą tinklą – atnaujiname senus ir nebetinkamus darbui paštus, dalį paštų perkeliame į klientams patogesnes vietas, pavyzdžiui, prekybos centrus.
Visiškai atsisakyti kaimiškose vietovėse esančių paštų negalime. Pašto įstatymas įpareigoja, kad pašto paslaugos būtų teikiamos tam tikroje teritorijoje nustatytu atstumu. Kilnojamieji paštai taip pat ne visada yra tinkamas sprendimas, nes jų išlaikymas kainuoja daugiau nei gauname pajamų. Taip yra dėl to, jog kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės važiuoja apsipirkti ar susitvarkyti reikalų į rajono centrus, didesnius miestus. Ten užsuka ir į paštą.
- Kuo grindžiami Lietuvos pašto siūlymai Ryšių reguliavimo tarnybai keisti kainas? Kaip sumažėtų Lietuvos pašto nuostoliai, jei tarnyba pritartų šiems siūlymams?
- Dėl elektroninės prekybos siuntų skaičius kasmet vis labiau auga, todėl Lietuvos paštas patiria vis didesnes sąnaudas.
Korespondencijos siuntų tarifai paskutinį kartą buvo peržiūrėti 2007-aisiais. Natūralu, kad nuo tada situacija šalyje gerokai pasikeitė – augo degalų kainos, minimalus atlyginimas, atsiskaitymai su užsienio šalių paštais, vežėjais. Šiandien teikdami pašto korespondencijos siuntų pristatymą patiriame nuostolį, todėl būtina peržiūrėti šios paslaugos tarifus.
Suprantame, kad universalioji pašto paslauga turi būti prieinama kiekvienam gyventojui, todėl nesiūlome keisti paslaugos tarifų mažiausioms – iki 500 g sveriančioms korespondencijos siuntoms.
Tokio dydžio siuntoms šiuo metu galioja tik du vidurkiniai tarifai: siunčiant į ES šalis taikomas 15 litų, į likusias šalis – 40,95 lito mokestis. Kai kurie klientai už siuntimą permoka, o kiti – neprimoka. Pavyzdžiui, Baltarusija – mūsų kaimyninė šalis, tačiau ji nepriklauso ES, todėl jai taikomas 40,95 lito mokestis, toks pats, kaip, pavyzdžiui, Kinijai.
Jei tokiam mūsų siūlymui būtų pritarta, daliai klientų siuntimas į užsienio šalis atpigtų. Skaičiavome, jog tarp pigsiančių būtų populiariausios šalys, tokios kaip Didžioji Britanija, Norvegija, JAV, Rusija, Ukraina, kaimyninės Latvija, Estija, Lenkija, Baltarusija. Žinoma, tai nereiškia, kad visiems atpigtų – būtų ir tokių šalių, į kurias siuntimas brangtų. Pavyzdžiui, Airija, Danija, Švedija, Olandija, Vokietija.
- Be pašto korespondencijos siuntų tarifų peržiūrėjimo, Lietuvos paštas į Ryšių reguliavimo tarnybą kreipėsi ir dėl siuntų standarto įvedimo. Siūloma korespondencijos siuntas skirstyti į tris formatus (A, B ir C), kuriems būtų nustatyti maksimalūs siuntų matmenų ir svorio apribojimai. Kodėl to reikia?
- Šiuo metu korespondencijos siuntoms matmenys praktiškai neribojami, o klientas moka tik už siuntos svorį, neatsižvelgiant į jos matmenis. Tačiau pagal galiojančius tarptautinius susitarimus, pašto operatoriai vieni su kitais atsiskaito ne tik pagal svorį, bet ir siuntų matmenis. Tai reiškia, kad Lietuvos paštas už didesnių matmenų siuntas turi primokėti, todėl patiria nuostolį.
Oro uostuose niekam nekyla klausimų, kodėl bagažo išmatavimai turėtų atitikti keliamus reikalavimus. Siuntos taip pat gabenamos įvairiomis transporto priemonėmis, todėl joms keliami vienokie ar kitokie reikalavimai, standartai.
- Kokias naujas paslaugas ruošiate klientams?
- Vis labiau populiarėja elektroninė prekyba, todėl ieškome sprendimų, kaip praplėsti siuntų savitarnos terminalų galimybes.
Šiuo metu orientuojamės ir į elektroninių paslaugų teikimą. Praėjusiais metais įvairias institucijas, verslą bei gyventojus pakvietėme prisijungti prie elektroninės duomenų pristatymo sistemos e. pristatymas. Ši sistema leidžia įvairius dokumentus internetu siųsti kaip registruotus laiškus, kas itin patogu, nes informacija gavėją pasiekią kone tą pačią akimirką nuo išsiuntimo.
Savo verslo klientams taip pat siūlome naudotis elektronine sąskaitų tvarkymo sistema e. sąskaita. - Kaip keisis Lietuvos paštas per artimiausius metus?
- Lietuvos paštas ir ateityje orientuosis į savo pagrindines sritis: pašto paslaugų teikimą, siuntų gabenimą, finansinių paslaugų tarpininkavimą. Planuojame plėsti finansinių paslaugų spektrą, kad klientas apsilankęs pašte ar finansinių paslaugų tinkle „PayPost“ galėtų pasinaudoti visomis būtiniausiomis finansinėmis paslaugomis.
Lietuvos paštą taip pat matome, kaip stiprų ir konkurencingą logistikos žaidėją, tad šiais ir ateinančiais metais didelis dėmesys bus skiriamas logistikai, kurjerių veiklai.
- O kokia pašto ateitis po penkerių metų ar daugiau, nes sakoma, kad siunčiamos korespondencijos pasaulyje kasmet mažėja 10-15 proc.?
- Lietuvoje korespondencijos kiekis pastaruosius kelerius metus išliko maždaug vienodas. Vis dėlto šiuolaikinės technologijos vis labiau plinta, ir ateityje korespondencijos kiekis mažės. Turime prisitaikyti prie rinkos pokyčių, todėl svarbu klientams pasiūlyti paslaugų, kurios tuo metu geriausiai atitiktų jų poreikius.
Ateityje planuojame pasiūlyti daugiau galimybių naudojantis siuntų savitarnos terminalais LP EXPRESS 24. Matome, kad jau šiuo metu savitarnos terminalai pasiteisino, todėl ir ateityje investuosime į šią sritį.
