Jis patikino, kad bendraudamas su Lietuvoje reziduojančiais ambasadoriais iš jų ne kartą girdėjo, jog jų atstovaujamos šalys pasirengusios investuoti ir kapitalą įdarbinti Lietuvoje.
„Panevėžys atsigauna. Ir tai džiugina. Nes nuo čia netoli ir mano tėviškė, o ten gyvena daug giminaičių. Tik reikia labiau susirūpinti kvalifikuota darbo jėga, kurios trūksta ir tai yra viena iš priežasčių, stabdančių investicijas“, – optimistiškai kalbėjo premjeras.
A.Butkevičiaus nuomone, Panevėžys nuo seno garsėjo savo verslumu – čia stiprus mokslinis, techninis potencialas, investuotojų dėmesį traukia ir išvystyta stipri apdirbamoji gamyba. Premjeras ragino verslo atstovus aktyviau teikti reikalingų profesijų užsakymus, pasiūlymus, glaudžiau bendradarbiauti su profesinio rengimo centrais.
Jam antrino ir ūkio ministras Evaldas Gustas. Jis tvirtino, kad praėjusiais metais Panevėžio regione buvo pasirašytos trys naujos sutartys, į Panevėžį ir Rokiškį ateina trys nauji investuotojai.
Tačiau iš tikrųjų realybė kiek kitokia, nei atrodo šalies vadovams. 35 hektarus užimanti Panevėžio laisvoji ekonominė zona (LEZ) tik praėjusių metų gale sulaukė konkretaus investuotojo, norvegų bendrovės „Devold“. Dar trys ketinę kurtis investuotojai atsisakė savo planų. Teigiama, kad verslininkų planus sužlugdė krizė. Kai kas atsisakė minčių kurtis Panevėžio LEZ dėl to, kad ne visai patogiai ten įrengta infrastruktūra. Privažiavimas į Panevėžio LEZ eina per miestą.
Panevėžio rajone prieš penkerius metus įkurtas 7,4 ha teritoriją užimantis pramonės parkas iki šiol stovi tuščias.
Į jį buvo investuota 15 milijonų litų. Tačiau į žemes sukasti milijonai neatnešė naudos. Per penkerius metus vagys išmontavo dalį teritoriją juosiančios tvoros, o žemė apžėlė piktžolėmis. Nevilties apimta rajono valdžia net buvo leidusi ūkininkams pramonės parko teritorijoje pasisodinti bulvių. Esą, bulvės gražiau atrodo, negu piktžolės.
„Gaila žiūrėti, bet dabar ten net ir bulvės nebeauga“, – šiandien liūdnai juokavo Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Mero nuomone, tikintis sulaukti investuotojų, pirmiausiai reikėtų sutvarkyti mokesčių sistemą. „ Jeigu mokesčiai Krekenavoje ar Ramygalos miestelyje bus tokio pat dydžio, kaip ir Vilniuje, tai be abejonės, investuotojai rinksis įsikurti sostinėje, o ne provincijoje. Tą šiandien pasakiau ir premjerui. Mokesčių sistema turi būti diferencijuota“, – sakė P.Žagunis.
Jis tvirtino jau prieš kurį laiką pateikęs pasiūlymą, kad Panevėžio LEZ ir Ramygalos pramonės parkas taptų bendru projektu. Tačiau kol kas esą šios popieriuje surašytos mintys tebeguli ministerijų stalčiuose.
Premjeras A.Butkevičius išsakė mintį, kad kai kur Lietuvoje pristeigta per daug laisvųjų ekonominių zonų. Tačiau neprarado optimizmo, ragindamas kantriai ieškoti investuotojų. „Anksčiau buvo sakoma, kad jeigu iš 40 kontaktų bus du kontraktai, tai gerai. Dabar jau sakoma, kad reikia 100 kontaktų, tam, kad sudarytum du kontraktus“, – kalbėjo A.Butkevičius.
E.Gustas pateikė skaičius: šiuo metu Lietuvoje yra 7 LEZ ir 3 pramonės parkai. Daugiausiai investuotojų renkasi Klaipėdos ir Kauno LEZ – us. Į klausimą, kodėl kai kurie verslininkai mieliau renkasi pirkti žemės sklypą ir jame kurti savo verslą, o ne jau paruoštą plotą LEZ, ministras atsakė pasvarstymu. „Ne tiek jau daug tokių sklypų yra pirkti, labai svarbu infrastruktūra. Nemanau, kad LEZ – uose kurtis yra per brangu“, – sakė E.Gustas.
