Virš Lietuvos teritorijos driekiasi 29 oro keliai, kurių kiekvieno plotis yra 10 jūrmylių. Oro keliai dar suskirstyti į koridorius.
Daugiausia lėktuvų skrenda 160 kilometrų ilgio oro keliu šalies pietrytinėje dalyje. Jis prasideda Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, driekiasi virš Alytaus, Vilniaus, o baigiasi Lietuvos bei Baltarusijos pasienyje.
Jį renkasi orlaiviai, skrendantys iš Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės miestų į Rusijos sostinę Maskvą, taip pat Kinijos, Japonijos miestus, Honkongą.
„Stebint lėktuvo kelią ant plokščio paviršiaus kartais galima pamanyti, kad jis skrenda keistu maršrutu, tačiau pabandžius siūlu sujungti tuos pačius miestus ant gaublio, paaiškėja, kad tai yra artimiausias kelias“, – aiškino civilinės aviacijos oro eismo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ Vilniaus regiono skrydžių valdymo centro viršininkas Nerijus Maleckas.
Ieškodami tiesiausių kelių virš Lietuvos pasirodo lėktuvai, skrendantys iš Kuveito, Indijos, Pakistano, JAV, Kazachstano, Mongolijos, Tailando.
Pirmąjį šių metų ketvirtį įmonės specialistai per Lietuvą palydėjo 46 294 orlaivius – 4 procentais daugiau negu tuo pačiu metu pernai. Daugiau kaip 36 tūkst. orlaivių skrido tranzitu – jų skaičius ūgtelėjo 2 proc.
Jau daug metų iš eilės dažniausiai Lietuvos oro erdve naudojasi Vokietijos oro milžinė „Lufthansa“, antroje pozicijoje lieko „AirBaltic“ (Latvija), trečioje – „Aeroflot“ (Rusija).
Visi trys lyderiai šiemet sumažino skrydžių skaičių virš Lietuvos, tačiau daugėjo dešimtuko gale esančių bendrovių skrydžių – Skandinavijos šalių SAS, Prancūzijos „Air France“ ir Turkijos „Turkish Airlines“.
Skrydžių taisyklės numato, kad mažiausias vertikalus atstumas tarp orlaivių turi būti 300 metrų. Jeigu orlaiviai skrenda viename aukštyje, atstumas tarp jų turi būti bent 5 jūrmylės.
„Dispečerių užduotis – užtikrinti minimalius atstumus tarp lėktuvų vadinamosiose oro sankryžose“, – aiškino N.Maleckas.
Kaip už šias paslaugas atsiskaito oro bendrovės?
„Kiekviena šalis turi nustačiusi formules, pagal kurias skaičiuojami mokesčiai. Lietuvos paslaugos maždaug atitinka Europos šalių vidurkį“, – pasakojo N.Maleckas.
Vienas svarbiausių kriterijų skaičiuojant mokestį yra orlaivio masė, todėl „Boeing 737“ skrydis populiariausiu Lietuvos oro keliu kainuoja apie 270 litų, o didžiojo „Boeing 747“ – maždaug 700 litų.
Išlaidos oro navigacijos paslaugoms sudaro vos 2 proc. keleivio skrydžio bilieto kainos.
Eismo srauto pasiskirstymas virš Lietuvos pagal bendroves (proc., 2014 m. I ketv.)
1. „Lufthansa“ (Vokietija) 11,09 2. „AirBaltic“ (Latvija) 8,94 3. „Aeroflot“ (Rusija) 6,83 4. „Finnair“ (Suomija) 5,39 5. „Rossiya“ (Rusija) 4,19 6. „Finncomm“ (Suomija) 4,12 7. „Ryanair“ (Airija) 3,91 8. SAS (Skandinavijos šalys) 2,84 9. „Air France“ (Prancūzija) 2,42 10. „Turkish Airlines“ (Turkija) 2,38
Šaltinis: VĮ „Oro navigacija“ ˙
